Briedis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Alces alces
Briedis (Alces alces)
Briedis (Alces alces)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Žinduoliai
(Wikispecies-logo.svg Mammalia)
Būrys: Porakanopiai
(Wikispecies-logo.svg Artiodactyla)
Pobūris: Atrajotojai
(Wikispecies-logo.svg Ruminantia)
Šeima: Elniniai
(Wikispecies-logo.svg Cervidae)
Gentis: Briedžiai
(Wikispecies-logo.svg Alces)
Rūšis: Briedis
(Wikispecies-logo.svg Alces alces)
Paplitimas
Paplitimas
Mokslinis pavadinimas
Alces alces
Linnaeus, 1758

Briedis (lot. Alces alces) – stambus elninių (Cervidae) šeimos žinduolis.

Išvaizda[taisyti | redaguoti kodą]

Briedė

Nugara, šonai ir krūtinė vasarą durpių spalvos, papilvė, apatinė ir vidinė kojų dalys baltos. Žiemą kailis truputį šviesesnis, pilkšvesnis. Snukis kuprotas. Pasmakrėje kabo 20–30 cm ilgio, apaugusi ilgais plaukais odos raukšlė – „barzda“, kuri briedžiui senstant mažėja.

Briedis neblogai plaukia. Patinai sveria virš 550 kg, patelės apie 400 kg. Patino kūno ilgis 210–273 cm, patelės 206–250 cm, aukštis ties gogu: patino – 160–206 cm, patelės – 159–192 cm.

Ragai[taisyti | redaguoti kodą]

Būna dviejų tipų: mentėti ir šakoti. Auga pakrypę į galvos šonus (elnių ir stirnų ragai auga statmenai kaktikauliui).

Jaunikliui patinui ketvirtą ar penktą mėnesį pradeda augti ragų kelmeliai, o pirmieji ragai – kitų metų balandžio-gegužės mėnesiais. Suaugę patinai ragus meta spalio, lapkričio ar gruodžio mėnesiais. Kitų metų ragai pradeda augti vasario-kovo pabaigoje-balandžio mėnesį, o nusitrina rugpjūčio mėnesį. Jaunesni, seni ir sergantys briedžiai ragus meta gruodžio-sausio, o kartais tik vasario mėnesį. Gražiausius, geriausiai išsivysčiusius ragus turi 8-10 metų patinai. Briedžių ragai būna mentėti, siauramenčiai ir šakoti. Jų svoris – iki 15 kg.

Biologija[taisyti | redaguoti kodą]

Jauniklis

Vasarą gyvena lapuočių ir mišriuose miškuose, žiemą dažniausiai pušynuose. Veiklus ištisus metus. Briedis remiasi dviem pirštais, antros poros pirštų atspaudus galima rasti tik sniege, purioje, klampioje durpinėje dirvoje arba briedžiams šuoliuojant. Nors briedis stambus, tačiau labai judrus žvėris ir labai pasitikintis aplinkiniais, dėl to lengvai nušaunamas, ypač dabartinių gerai ginkluotų brakonierių. Žiemą briedžiai gyvena mišriais pulkais.

Poruojasi rugpjūčio pabaigoje-spalio pradžioje. Nėštumas – 7,5-8 mėnesiai. Jauniklius (1-2, kartais 3) atsiveda gegužės-balandžio mėnesiais. Jaunikliai oranžiškai rudos spalvos, labai ilgomis kojomis, pirmomis dienomis silpnokai vaikšto. Pienu maitinami apie 3,5-4 mėnesius, žolę pradeda ėsti jau kelių dienų amžiaus.

Mityba[taisyti | redaguoti kodą]

Minta augaliniu maistu: medžių šakomis, lapais, žieve, pumpurais bei žolėmis. Taip pat grybais. Žiemą, susitelkę pušų jaunuolynuose, nukandžioja ištisus pušelių plotus. Per parą suėda iki 13 kg pašarų.

Amžius[taisyti | redaguoti kodą]

Gyvena apie 20-25 metus.

Priešai, nykimo priežastys[taisyti | redaguoti kodą]

Gamtoje priešų beveik neturi, tačiau labai dažnai nukenčia nuo brakonierių.

Veiklos žymės[taisyti | redaguoti kodą]

Vertė[taisyti | redaguoti kodą]

Puošnus ir įdomus gyvūnas, daugeliui asocijuojasi su didelėmis gūdžiomis giriomis, plačiomis pelkėmis. Numesti ragai tinka papuošalams, sagoms, įrankių kotams, baldams gaminti.

Lietuvoje[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvoje paplitęs europinis briedis (Alces alces alces). Apyretis. Oficialiai 2006 m. jų buvo apie 4200. Gyvena lapuočių ir mišriuose miškuose, pelkėse, žiemą – pušų jaunuolynuose. Vasarą maitinasi žole, žiemą – krūmų, medžių žieve. [1]

Medžioklė[taisyti | redaguoti kodą]

Medžiojamasis gyvūnas. Lietuvoje per 2005–2006 m. medžioklės sezoną sumedžiota 112 briedžių. Patinus leidžiama medžioti nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 15 d., pateles nuo spalio 1 d. iki lapkričio 15 d. ir jauniklius nuo spalio 1 d. iki gruodžio 15 d.

Kita[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvoje žodis Briedis yra vyriška pavardė.

Briedis kaip simbolis naudojamas Lietuvos ir kitų šalių heraldikoje.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Briedis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 285 psl.

A. Navasaitis, K. Pėtelis „Medžioklė“. – ISBN 9986-756-38-3


Commons-logo.svg Vikiteka: Briedis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka