Poliarinė lapė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Alopex lagopus | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Poliarinė lapė (Alopex lagopus) |
||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||
|
||||||||||||||||
| Mokslinis pavadinimas | ||||||||||||||||
| Alopex lagopus Linnaeus, 1758 |
||||||||||||||||
 Paplitimas |
Poliarinė lapė (lot. Alopex lagopus, angl. Arctic fox, vok. Polarfuchs) – šuninių (Canidae) šeimos vertingas kailinis žinduolis.
Kūno ilgis, įskaitant apie 35 cm uodegą, yra 65-90 cm. Svoris apie 5 kg.
Būdingos dvi spalvinės atmainos: žiemą kailis baltas, slepiantis sniego ir ledo fone (baltoji lapė) ir šviesiai rudas, melsvo atspalvio kailis (žydroji lapė). Pirmoji atmaina daugiau paplitusi tundroje, o antroji – pajūrio ir krūmingose buveinėse. Pirmoji visą laiką būna palša, o antroji žiemą pabąla.
Gyvena poromis, priklausant nuo to, kiek yra maisto, ypač lemingų. Dėka savo storo kailio ir plaukuotų letenų poliarinė lapė gali išgyventi iki –50ºC temperatūroje. Lapės guolius daro tundroje. Pustant išsikasa urvą sniege.
Nėštumas 50-56 dienos. Atveda 7-10 jauniklių balandžio mėnesį. Minta daugiausia graužikais, paukščiais, jų kiaušiniais, išmestais į krantą ruonių lavonais, lemingais, tačiau gaudo ir paukščius, o bado prispirtos maitinasi ir vaisiais, sėklomis, vabzdžiais, žuvimis, visokiomis atliekomis. Jos priklauso šuninių šeimai, tačiau yra mažesnės, ir, užuot vijusios grobį, dažnai jį puola kaip katės. Didžiausias poliarinių lapių priešas – žmogus, medžiojantis jas dėl gražaus kailio. Kailinis gyvūlėlis auginamas ir žvėrininkystės fermose.
