Poliarinė lapė
| Alopex lagopus | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Poliarinė lapė (Alopex lagopus) |
||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||
|
||||||||||||||||
| Mokslinis pavadinimas | ||||||||||||||||
| Alopex lagopus Linnaeus, 1758 |
||||||||||||||||
 Paplitimas |
Poliarinė lapė (lot. Alopex lagopus, sin. Vulpes lagopus, angl. Arctic fox, vok. Polarfuchs) – šuninių (Canidae) šeimos vertingas kailinis žinduolis.
Kūno ilgis, įskaitant apie 35 cm uodegą, yra 65-90 cm. Svoris apie 5 kg.
Būdingos dvi spalvinės atmainos: žiemą kailis baltas, slepiantis sniego ir ledo fone (baltoji lapė) ir šviesiai rudas, melsvo atspalvio kailis (žydroji lapė). Pirmoji atmaina daugiau paplitusi tundroje, o antroji – pajūrio ir krūmingose buveinėse. Pirmoji visą laiką būna palša, o antroji žiemą pabąla.
Gyvena poromis, priklausant nuo to, kiek yra maisto, ypač lemingų. Dėka savo storo kailio ir plaukuotų letenų poliarinė lapė gali išgyventi iki –50 °C temperatūroje. Lapės guolius daro tundroje. Pustant išsikasa urvą sniege.
Nėštumas 50-56 dienos. Atveda 7-10 jauniklių balandžio mėnesį. Minta daugiausia graužikais, paukščiais, jų kiaušiniais, išmestais į krantą ruonių lavonais, lemingais, tačiau gaudo ir paukščius, o bado prispirtos maitinasi ir vaisiais, sėklomis, vabzdžiais, žuvimis, visokiomis atliekomis. Jos priklauso šuninių šeimai, tačiau yra mažesnės, ir, užuot vijusios grobį, dažnai jį puola kaip katės. Didžiausias poliarinių lapių priešas – žmogus, medžiojantis jas dėl gražaus kailio. Kailinis gyvūlėlis auginamas ir žvėrininkystės fermose.
