Miao

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Miao (kinų kalba: 苗; pinyin: Miáo)
Longhorn Miao China.jpg
Gyventojų skaičius 10–12 mln.
Populiacija šalyse Kinija:
   apie 9 mln.

Vietnamas:
   apie 575 tūkst.
JAV:
   apie 275 tūkst.
Tailandas:
   apie 160 tūkst.
Laosas:
   apie 65 tūkst.
Prancūzija:
   apie 10 tūkst.
Prancūzų Gvinėja:
   apie 3 tūkst.

Kalba (-os) miao kalba
Religijos šamanizmas, budizmas, krikščionybė, kitos
Giminingos etninės grupės jao

Miao (savivardis: Hmong, Hmung arba Hmu, kinų kalba: <苗; pinyin: Miáo) – kalnuose gyvenantys Kinijos, Vietnamo, Laoso ir Tailando žmonės, kalbantys sino-tibetiečių dialektais. Tai viena iš 55 oficialiai pripažįstamų etninių grupių Kinijos Liaudies Respublikoje. Miao iš pradžių gyveno pietinėje Kinijoje Guizhou, Hunan, Yunnan, Sichuan, Guangxi, Hainan, Guangdong ir Hubei provincijose.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagal kinų istorinius šaltinius miao tauta kilo iš apylinkių prie Geltonosios upės baseino. Vėliau dėl įvairiausių priežasčių migravo į Kinijos pietvakarius, kėlėsi į Pietryčių Aziją, kai kurie netgi į Europą, Ameriką.

Kinų kalbos terminas „miao“ ilgą laiką buvo bendro pobūdžio. Miao buvo vadinamos įvairios grupės, kurios nebuvo haniai, tai yra kitos mažumų grupės, kurios nepriskiriamos civilizacijai. Dabar terminu Miao vadiname didelį būrį etninių grupių iš tos pačios lingvistinės šeimos. Kinų lingvistai išskiria keturis lingvistiškai ir kultūriškai susijusius pogrupius iš Indokinijos pusiasalio: Hmong, Hmu, Qoxiong ir Hmau.

Dėl tikslios miao geografinės kilmės yra daugiau spekuliacijų negu tikrumo. Kai kuriuose kinų tekstuose iš legendinių laikotarpių (2207 – 1776 pr. m. e.) ir istorinėje Zhou dinastijos (1121 – 256 pr. m. e.) yra minimi keli ginkluoti konfliktai su kažkokiais „miao“ didesniuose upių ir ežerų baseinuose dabartinėje Guizhou provincijoje. Tas pat minima ir pirmosios Han dinastijos laikotarpiu (ypač 140 – 87 pr. m. e.) ir Wudai laikotarpiu (907 – 960 m.e.); vėliau keliems šimtmečiams miao vardas iš istorinių tekstų dingsta, o vėl atsiranda tik Ming dinastijos laikotarpiu (1368 – 1644 m.e.). Šituose tekstuose vis išlieka neaišku, kokiai populiacijai priskiriamas miao identitetas.

XVII-XIX a., ispanams atgabenus į Kiniją kukurūzų, kuriems nereikėjo derlingos žemės, haniai pradėjo migruoti aukštyn į kalnus, vyko susidūrimai su vietiniais gyventojais. Per didesnius maištus 1698, 1732, 1794 ir 1855 miao pasklido į visas šalis, pradėdami modernaus laikotarpio migracinius judėjimus. Dalis miao galutinai asimiliavosi su haniais.

Kalba[taisyti | redaguoti kodą]

Miao kalba, tiksliau kalbos priskiriamos miao-yao kalbų grupei, kurią vieni tyrinėtojai išskiria kaip atskirą sino-tibetiečių šeimos šaką, kiti priskiria tai-kadai ar austroneziečių kalbų šeimoms, o dar kiti miao-yao kalbas išskiria kaip atskirą šeimą. Miao-yao kalbos susideda iš vienskiemenių žodžių; patenka tarp labiausiai toninių kalbų pasaulyje; naudoja lotyniškus rašmenis.

Miao dalinama į tris tarpusavyje nesuprantamas kalbas, kurios, savo ruožtu, turi daugybę tarpusavyje nesuprantamų dialektų ir subdialektų:

  • Vakarų Hunan miao kalba (taip pat Xiang Xi arba rytų miao) – skiriama į 5 pagrindinius subdialektus, kurie turi dar po kelis vietinius dialektus. Xiang Xi turi tik 6 tonus.
  • Rytų Guizhou miao kalba (taip pat Qian Dong arba centrinė miao) – skiriama į 3 pagrindinius subdialektus, o jų kiekvienas į dar po kelis.
  • Sichuan-Guizhou-Yunnan miao kalba (taip pat Chuan Qian Dian) – skiariama į 7 subdialektus, kurių kiekvienas į dar du ar tris atskirus dialektus.

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Trumdans på en miao-föreställning.jpg

Religijoje dauguma miao garbina dvasias, demonus ir protėvių vėles. Jie turi šamanus, kurie išvaro piktąsias dvasias, taip pat kunigus, atliekančius funkcinius ritualus. Paplitęs gyvūnų aukojimas.

Jauniems žmonėms leidžiama patiems išsirinkti sau partnerius; turi seksualinę laisvę. Nors daug miao perėmė kinišką paprotį dėl iš anksto tėvų sutartų vedybų. Viena piršimosi forma įtraukia antifoninį dainavimą ar kamuolio mėtymąsi tarp merginų ir vaikinų grupių iš skirtingų kaimų. Leidžiama daugpatystė, bet praktiškai tik turtingiesiems. Gyvenama vienaaukščiuose namuose, statomuose tiesiai ant žemės. Namuose paprastai gyvena kelios kartos, įtraukiant šeimas sukūrusius sūnus.

Pagrindinis pragyvenimo šaltinis yra žemdirbystė. Augina kukurūzus, ryžius, taip pat opiumą, kurį parduoda žemumose gyvenančioms tautoms.

Mityba[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis maistas yra ryžiai. Taip pat mėsa ir rūgšti sriuba. Ant stalo visuomet rasi marinuotų daržovių, aštrių prieskonių ir naminio vyno.

Tradiciniai rūbai[taisyti | redaguoti kodą]

Woman's ensemble of the Miao people (Yangtze River), Shidong style, mid-20th century.jpg

Miao tauta plačiai išsibarsčiusi. Todėl natūralu, jog yra gausi tradicinių rūbų įvairovė, priklausomai nuo lyties, amžiaus ir, žinoma, įvairių progų. Yra kasdieniniai ir šventiniai formalūs kostiumai. Dauguma kostiumų pasižymi puikiais siuvinėjimo, skiautinių ir batikos įgūdžiais. Mėgstami sidabro ornamentai; vertinamos mėlyna, žalia ir balta spalvos.

Moterys paprastai dėvi "sagstomus iki pečių" arba "sagstomus iki vidurio" stilių švarkelius, klostuotus sijonus ir kelnes. Moterų kostiumai labai įvairuoja nuo vietovės. Kai kuriose vietovėse paplitusios laisvos kelnės, siuvinėtos prijuostės, skarelės ir švarkeliai su apvadais kraštuose. Kitose vietovėse moterys dėvi ilgus ar trumpus sijonus, prijuostes, švarkelius ir blauzdines. Yra dešimtys rūšių sidabrinių ornamentų. Kai kur švarkeliai puošiami kaspinais, nugaros graviūromis, daugiasluoksne rūbų apačia, siuvinėjimu kryžiuku, skiautiniais su gėlėtais motyvais. Moterys plaukų kuodus puošia skarelėmis ir medinėmis šukomis.

Vyrai dėvi "sagstomus iki vidurio" stiliaus švarkus arba "sagstomas iki pečių" mantijas, kelnes, blauzdines, juosmens raiščius ir žalią audinį ant galvos. Kai kur paplitę balti nesagstomi lininiai marškiniai.

Dabartinė situacija[taisyti | redaguoti kodą]

Miao yra viena iš didžiausių oficialiai pripažintų mažumų tautų Kinijos Liaudies Respublikoje. Be to, ši tauta yra tarp greičiausiai augančių etninių grupių. Apie 50 % visų Kinijos Miao gyvena Guizhou provincijoje. Apie trečdalį Miao po lygiai pasiskirstę Sichuan ir Guangxi provincijose, o likusieji Guangdong ir Mainan provincijose.

Nėra vienareikšmiškai sutariama dėl Miao etninės grupės vientisumo. Vieni mokslininkai tvirtina, kad yra 70 – 80 Miao subgrupių, kiti teigia, kad galima priskaičiuoti šimtais, išsibarsčiusių po Kiniją, Laosą, Vietnamą, Tailandą ir Birmą (Mianmarą). Paprastai visos vertina miao paveldą ir priskiria save hmong žmonėms, bet jų etninis fokusas neabejotinai yra vietinis. Paprastai tuokiamasi su žmogumi iš tos pačios subgrupės, nors santuokos tarp skirtingų subgrupių žmonių nėra stigmatizuojamos.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]