Buriatija
| Buriatijos Respublika Республика Бурятия Буряад Республика |
|||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
|
|||||||
 |
|||||||
| Valstybė: |  Rusija |
||||||
| Federalinė apygarda: | Sibiro federalinė apygarda | ||||||
| Ekonominis regionas: | Rytų Sibiras | ||||||
| Administracinis centras: | Ulan Udė | ||||||
| Oficialios kalbos: | rusų, buriatų | ||||||
| Vadovas: | Leonidas Potapovas | ||||||
| Gyventojų : | 969 146 (56) | ||||||
| Plotas: | 351 300 km² (15) | ||||||
| - vandens %: | 6,0 % | ||||||
| Tankumas : | 2,76 žm./km² | ||||||
 Vikiteka: |
Buriatijos RespublikaVikiteka | ||||||
.png)
Buriatija (rus. Бурятия), Buriatijos respublika (Республика Бурятия) – Rusijos federalinis subjektas, esantis pietrytiniame Sibire. Pietuose ribojasi su Mongolija, rytuose – su Užbakalės kraštu, šiaurėje ir vakaruose – su Irkutsko sritimi, pietvakariuose – su Tuva. Sostinė – Ulan Udė.
Turinys |
Istorija [taisyti]
Pagal 1703 m. sutartį, pasirašytą caro Petro I, Buriatija laisvu noru įstojo į Rusijos imperiją. 1923 m. buvo suformuota Buriatijos-Mongolijos ASSR. 1937 m. nuo Buriatijos atskirtos Ust Ordos ir Agos Buriatų automoninės apygardos. 1958 m. teritorija pertvarkyta į Buriatijos ASSR. Nuo 1992 m. Buriatija – Rusijos federacinė respublika.
Geografija [taisyti]
Buriatija išsidėsčiusi Užbaikalėje. Pietvakariuose sieika Rytų Sajaną (aukščiausia vieta – Munku Sardyko k., 3491 m). Užbaikalėje iškilusi sudėtinga kalnų sistema: Stano kalnynas, Vitimo plokščiakalnis, Chamar Dabano, Barguzino kalnagūbriai. Iš viso kalnuotos sritys užima 80 % respublikos ploto. Klimatas vidutinių platumų; ryškiai kontinentinis. Būdingos šaltos speiguotos žiemos ir šiltos vasaros. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra -24 °C, liepos 17 °C. Per metus iškrinta apie 300 mm kritulių. Visą vakarinę Buriatiją užima vienas didžiausių Azijos ežerų – Baikalas. Į jį teka Selengos, Barguzino, Aukštutinės Angaros upės. Šiaurės rytuose teka Vitimas su savo intakais. Amžinasis įšalas. Net 4/5 respublikos paviršiaus dengia taiga (maumedžiai, kedrai, kėniai). Pietuose yra stepių ir miškastepių.
Ekonomika [taisyti]
Buriatijoje gausu naudingų iškasenų: volframo, molibdeno, aukso, polimetalų rūdų, akmens ir rusvųjų anglių, geležies rūdų, boksito, apatitų, asbesto, grafito. Medienos, mašinų gamybos pramonė, žvejyba. Yra Gusinooziorsko ŠE. Teritoriją kerta Baikalo-Amūro magistralė.
Miestai [taisyti]
Buriatijoje yra 6 miestai (tūkst. gyventojų 2007 m.):
- Ulan Udė – 343,0
- Severobaikalskas – 25,6
- Gusinooziorskas – 24,4
- Kiachta – 18,9
- Zakamenskas – 13,1
- Babuškinas – 4,9
Kitos didesnės gyvenvietės:
- Selenginskas – 15,7
- Zarečnas – 10,9
- Onochojus – 10,6
- Taksimas – 10,5
Administracinis suskirstymas [taisyti]
Respublika padalinta į 21 rajoną. Yra 6 miestai, 29 miesto tipo gyvenvietės ir 614 kaimų.
- Barguzino rajonas
- Baunto rajonas
- Bičiuros rajonas
- Chorinsko rajonas
- Džidos rajonas
- Ivolginsko rajonas
- Jeravinsko (?) rajonas
- Kabansko rajonas
- Kiachtos rajonas
- Kižingos rajonas
- Kurumkano rajonas
- Muchoršibirės rajonas
- Mujos rajonas
- Okos (?) rajonas
- Pabaikalės rajonas
- Selengos rajonas
- Severobaikalsko rajonas
- Tarbagatajaus rajonas
- Tunkos rajonas
- Zaigrajevo rajonas
- Zakamensko rajonas
