Korėjiečių kalba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Korėjiečių kalba
한국어, 조선어 (hanguko, čiosono)
Kalbama: Šiaurės Korėja, Pietų Korėja, Kinija
Kalbančiųjų skaičius: 78 mln.[1]
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių: 13
Kalbos išnykimas:
Kilmė:

izoliuota

Rašto sistemos: hangul abėcėlė, handža ideogramos
Oficialus statusas
Oficiali kalba: Šiaurės Korėjos vėliava Šiaurės Korėja
Pietų Korėjos vėliava Pietų Korėja
Prižiūrinčios institucijos:
Kalbos kodai
ISO 639-1: ko
ISO 639-2: kor
ISO 639-3: kor
Wikipedia
Vikipedija Korėjiečių kalba

Korėjiečių kalba – kalba, kuria kalba korėjiečiai Šiaurės Korėjoje, Pietų Korėjoje, Šiaurės Kinijoje ir korėjiečių emigrantų bendruomenėse. Nuo seno ji vadinama čiosono (조선어), šis pavadinimas yra išlikęs Šiaurės Korėjoje. Pietų Korėjoje, tuo tarpu, ji vadinama hanguko (한국어).

Klasifikacija[taisyti | redaguoti kodą]

Korėjiečių kalba yra laikoma izoliuota kalba, nors nepaneigiami jos ryšiai su Altajaus kalbomis.

Fonetika[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Korėjiečių kalbos fonetika.

Anksčiau korėjiečių kalboje buvo aiškiai skiriami ilgieji ir trumpieji balsiai, tačiau per pastaruosius penkiasdešimt metų šis skirtumas gerokai nunyko. Dabar Pietų Korėjoje tik pagyvenę žmonės – penkiasdešimtmečiai ir vyresni, aiškiai taria ilguosius ir trumpuosius balsius. Jaunesniųjų kartų atstovams balsės ilgumas nėra svarbus žodžio reikšmei atskirti.

Tai, kad nyksta skirtumai tarp ilgųjų ir trumpųjų balsių, skatina homonimų atsiradimą. Kadaise tokie žodžiai kaip 말 (mal – žodis) ir 말 (maal – arklys) bei 눈 (nun – akis) ir 눈 (nuun – sniegas) buvo aiškiai skiriami. Dabar dažniausiai žodžio reikšmė yra atskiriama iš konteksto.

Korėjiečių kalboje yra keturi aukštutinio pakilimo balsiai (ㅣ, ㅟ, ㅡ ir ㅜ (i, y, ɨ, ir u)) ir keturi vidutinio pakilimo balsiai (ㅔ, ㅚ, ㅓ, ㅗ (e, ø, ə ir o)).

Priebalsiai neskiriami į dusliuosius ir skardžiuosius. Priebalsių fonemos skirstomos pagal kitokius požymius. Visų pirma korėjiečių kalba turi devyniolika priebalsių fonemų, kurias galima sugrupuoti pagal artikuliacijos būdą. Daugiausia yra sprogstamųjų priebalsių.

Korėjiečių raštas ir skoliniai iš kinų kalbos[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindiniai straipsniai – hangul ir handža.

Korėjiečių kalbos užrašymo būdai kito ne kartą. Pagrindinis raštas, nuo mūsų eros pradžios introdukuotas į Korėją, buvo kinų (handža), atėjęs kartu su jų kultūros pasiekimais bei literatūrine kinų kalba. To meto intelektualai visoje Rytų Azijoje bendraudavo ir tekstus rašydavo kiniškai.

Korėjoje, kaip ir Japonijoje bei Vietname, vyko procesai, kurie pritaikė kinų raštą vietos tradicijoms, drauge keitė ir pačią korėjiečių kalbą. Iš kinų korėjiečių kalba pasiskolino labai daug mokslinės terminologijos, kuri buvo ne tik rašoma hieroglifais, bet, neturėdama atitikmenų vietinėje kalboje, buvo perimama kinišku tarimu, jį pritaikant prie vietos kalbos. Pavyzdžiui:

  • 国家 kin.: guojia, kor: gukga, „valstybė“;
  • 調和 kin.: tiaohe, kor: johua, „harmonija“;
  • 大学 kin.: daxue, kor: daehak, „universitetas“;
  • 化学 kin.: huaxue, kor: hwahak, „chemija“;

Korėjiečiai susidūrė ir su problema, kaip užrašyti savos kalbos žodžius, ypač gramatines galūnes, kurių šioje kalboje, skirtingai nei kinų, yra daug. Labai ilgą laiką tam jie naudojo nesusistemintą skiemeninę abėcėlę, savo išvaizda (ir struktūra) panašią į japonišką katakaną. Galutinai ši problema buvo išspręsta XV a., išradus korėjiečių kalbai pritaikytą hangul raštą, kuris ilgainiui išpopuliarėjo ir ėmė išstumti kiniškus hieroglifus.

Šiuo metu Pietų Korėjoje kalba užrašoma naudojant tiek kiniškas ideogramas – handža (kiniškos kilmės žodžiams), tiek hangul abėcėlę (korėjietiškos kilmės žodžiams), o Šiaurės Korėja kiniškų ženklų yra visiškai atsisakiusi ir naudoja tik hangul.

Gramatika[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Korėjiečių kalbos gramatika.

Korėjiečių kalba yra agliutinacinė. Afiksai yra atskiri, paprastai dedami po žodžio, kurio prasmė keičiama. Jų dėka, bendra sakinio struktūra nėra griežta, išskyrus visuomet pabaigoje esantį veiksmažodį arba būdvardį ir pažyminčiųjų žodžių buvimą prieš pažymimuosius. Paprastai iš pradžių pateikiamos laiko aplinkybės, tada veiksnys, papildomos aplinkybės, veiksmo objektas ir galiausiai tarinys. Veiksnys neretai gali būti praleidžiamas, jeigu jo reikšmė suprantama iš konteksto.

Korėjiečių kalboje yra nemažai gramatinių elementų, kurie išreiškia kalbėtojo ir klausytojo socialinę padėtį bei tarpusavio ryšį. Pasirinkus atitinkamą formą, galima perteikti familiarumą, pagarbą, nusižeminimą, neutralumą ir kitus niuansus. Iš viso gali būti išskiriami keturi kalbos lygiai: familiarus, mandagus, formalus ir neutralus. Pastarasis daugiausiai naudojamas rašytinėje kalboje.

Korėjiečių kalboje yra devynios kalbos dalys: daiktavardžiai, veiksmažodžiai, būdvardžiai, įvardžiai, skaitvardžiai, dalelytės, prieveiksmiai, jungtukai ir jaustukai.

Daiktavardžiai neturi tiksliai išreikštos vienaskaitos ar daugiskaitos. Jų linksnį keičia po žodžio einančios dalelytės.

Veiksmažodis susideda iš šaknies ir prieš ją arba po jos pridedamais laiko, mandagumo, nuosakos ir kitas reikšmes turinčiais afiksais, kurie gali būti jungiami tarpusavyje į grupes. Veiksmažodis neasmenuojamas ir nekaitomas skaičiais, turi keturi laikus (esamąjį, būtąjį, dvigubą būtąjį ir būsimąjį).

Būdvardžiai turi daug veiksmažodžiams būdingų savybių: jie kaitomi laike, su jais naudojami kai kurie veiksmažodžiams būdingi afiksai. Būdvardžiai nekaitomi gimine ir skaičiumi. Laipsniavimas išreiškiamas pridedant afiksus.

Skaitvardžiai dviejų rūšių: korėjietiški ir sinokorėjietiški. Kiekvienas iš jų turi specifinę naudojimo sritį. Skaičiuojant objektus, prie skaitvardžio pridedamas tam tikrai objektų grupei skirtas skaičiavimo afiksas.

Dalelytės yra trumpi funkciniai sufiksai, kurie patys neturi jokios reikšmės, tačiau suteikia daiktavardžiams ir įvardžiams linksnį arba kitokią prasmę. Jos eina po pažymimojo žodžio.

Dialektai[taisyti | redaguoti kodą]

Korėjiečių kalba turi keletą vietinių dialektų. Standartinė Pietų Korėjos kalba yra paremta Seulo apylinkių dialektu. Per laikotarpį po Korėjos padalijimo yra atsiradę skirtumų tarp korėjiečių kalbos Šiaurės ir Pietų Korėjoje.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Korean language, Ethnologue