Polimetalų rūda

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Polimetalų rūdos pagrindinių komponentų „puokštė“ – baritas, galenitas, piritas

Polimetalų rūda (angl. complex ore, rus. полиметаллические руды) – tai kompleksinė rūda, kurios pagrindiniai komponentai yra švinas ir cinkas, kiti – varis, auksas, sidabras. kadmis, taip pat – bismutas, alavas, indis ir galis. Kai kuriose polimetalų rūdose pramoninę vertę turi baritas, fluoritas bei sulfidinių mineralų siera.

Pagrindiniai mineralai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindiniai polimetalų rūdų mineralai: galenitas PbS, sfaleritas ZnS, piritas FeS2, chalkopiritas CuFeS2, arsenopiritas FeAsS, kasiteritas SnO2. Šiuo atveju varis dažniausiai randamas chalkopirite, sidabras ir bismutas – galenite, kadmis – sfalerite, auksas – laisvame būvyje arba nežymiais kiekiais pirite ir chalkopirite. Pramoninėse polimetalų kasyklose pagrindinių naudingų komponentų rūdose paprastai būna nuo kelių iki 10 % ir daugiau.

Susidarymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Polimetalų rūdos formavimasis apėmė keletą geologinių epochų: nuo prekambro iki kainozojaus. Tai buvo kristalizcijos bei hidroterminiai procesai, kurie smarkiai įtakojo uolienų fizines ir chemines savybes, rūdų mineralų kokybinę sudėtį.

Gavyba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Daugiausiai polimetalų rūdos išgaunama Kanadoje, Australijoje, JAV, Brazilijoje, Rusijoje, Kazachstane, Indijoje ir Airijoje. Rūda kasama atviruoju ir požeminiu būdu. Kasmet daugėja rūdos, iškasamos atviruoju būdu – tai sudaro apie 30 % bendros gavybos.

Perdirbimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Perdirbant rūdą gaunama dvi pagrindinės rūšys koncentratų, turinčių atitinkamai 40–70 % švino ir 40–60% cinko ir vario. Mechaninio sodrinimo procese sidabras patenka į švino koncentratą. Metalurginio proceso etape be pagrindinių išgaunami ir likę komponentai.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]