Saudo Arabija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
المملكة العربيّة السّعودية
Al-Mamlakah al-'Arabiyah as-Sa'udiyah
Saudo Arabijos vėliava Saudo Arabijos herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Saudo Arabija žemėlapyje
Valstybinė kalba arabų
Sostinė Rijadas
Didžiausias miestas Rijadas
Valstybės vadovai Abdullah bin Abdul Aziz
Karalius
Sultan bin Abdul Aziz
Karūnuotasis princas
Plotas
 – Iš viso
 – % vandens
 
2 149 690 km² (13)
 
Gyventojų
 – 2007 (progn.)
 – Tankis
 
27 601 038 (46)
11 žm./km² (205)
BVP
 – Iš viso
 – BVP gyventojui
2007 (progn.)
446,00 mlrd. $ (27)
21 200 $ (41)
Valiuta Saudo Arabijos rialas (SAR)
Laiko juosta
 – Vasaros laikas
UTC +3
-
Nepriklausomybė
Data
Suvienijimas
1932 m. rugsėjo 23 d.
Valstybinis himnas Saudo Arabijos himnas
Interneto kodas .sa
Šalies tel. kodas 966

Saudo Arabija, oficialiai Saudo Arabijos Karalystė – didžiausia Arabijos pusiasalio absoliutinės monarchijos valstybė, esanti Artimuosiuose Rytuose, pietvakarių Azijoje. Ribojasi su Iraku šiaurėje ir šiaurės rytuose, Jordanija šiaurės vakaruose, Kuveitu, Kataru, Bahreinu ir Jungtiniais Arabų Emiratais rytuose, Omanu pietryčiuose bei Jemenu pietuose. Šiaurės rytuose šaliai atsiveria Persijos įlanka, o vakaruose - Raudonoji jūra. Saudo Arabija užima beveik 2 150 000 km² ir turi apie 27,6 mln. gyventojų.

Saudo Arabija tarp musulmonų kartais vadinama „dviejų šventųjų mečečių žeme“, nes šalyje yra dvi švenčiausios islamo religijai vietos - Mekos ir Medinos miestai. Karalystę įkūrė Abdul-Aziz bin Saud, 1902-aisiais užėmęs savo gimtąjį Rijado miestą ir ilgainiui suvienijęs visą šalį. Saudo Arabijos valstybė buvo pripažinta 1932 metais.

Šalis pirmauja pagal naftos eksportą.[1]

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Arabija-orn.png
Arabijos istorija
Arabija
Arabų gentys
Rašidunų kalifatas
Omejadai
Abasidai
Fatimidai
Ajubidai
Osmanų imperija
Hidžazas, Saudi valstybės
Saudo Arabija
Pagrindinis straipsnis – Saudo Arabijos istorija.

Iki VIII a. visas Arabijos pusiasalis buvo apgyvendintas daugybės klajoklių arabų genčių, kurios kontroliavo prekybos kelius (vadinamąjį smilkalų kelią), einančius iš Romos imperijos į Jemeną. Šių kelių dėka Hidžazo regione susiformavo stiprūs prekybos centrai, tokie kaip Meka ar Jatribas, į šias teritorijas ėmė skverbtis aukštesnio lygio kultūra, krikščionybė, judaizmas.

VII a. Hidžaze susiformuoja islamas. Prasideda didieji arabų užkariavimai ir islamo plitimas Azijoje, Afrikoje ir Europoje. Tokiu būdu buvo sukurtas Arabų kalifatas, viena didžiausių imperijų pasaulio istorijoje.

Pasibaigus kalifų dinastijai, Arabija vėl neteko savo politinės reikšmės, kadangi Kalifato centrai persikėlė į Siriją, vėliau į Iraką (Bagdado Kalifatas), dar vėliau valdė Egiptas (Fatimidai), Turkai (Osmanai). Tačiau Hidžazo regionas ir ypač šventieji Islamo miestai visą laiką išlaikė religinį autoritetą ir buvo traktuojami kaip Islamo pasaulio centras.

Modernios Saudo Arabijos įkūrėjas Abdul Azizas ibn Saudas šnekasi su JAV prezidentu Franklinu Ruzveltu.

Suirus Bagdado Kalifatui, rytinės Saudo Arabijos dalys, kaip ir Omanas, Kataras, Bahreinas, Kuveitas priklausė istoriniam Bachreino regionui, čia klestėjo smulkios prekybinės valstybės, prekiavusios su Persija ir Indija. Tuo pačiu metu vidiniai Arabijos regionai buvo labai prastai kontroliuojami, Nedžo regione įsigalėjo smulkios arabų gentinės valstybės, tarp kurių svarbiausia buvo Saūdo gentis.

Musulmonų vahabistų sektos lyderis (Abd al-`Azīz Āl Sa`ūd) Abdul Azizas ibn Saudas (1880-1953) XX a. pirmaisiais dešimtmečiais, žlungant Osmanų imperijai užkariavo visą Nedžą, Hidžazą, arabų kunygaikštystes ir paskelbia Saudo Arabijos Karalystę. (1932 m. rugsėjo 23 d. nacionalinė šventė).

1934 m. karas su Jemenu, 1962 m. uždrausta vergija. 1966 m. su Kuveitu, o 1975 m. su Iraku pasidalina neutraliąsias teritorijas.

Politinė sistema[taisyti | redaguoti kodą]

Dabartinis Saudo Arabijos karalius Abdula.
Pagrindinis straipsnis – Saudo Arabijos politinė sistema.

Svarbiausia valdymo institucija - Saudo monarchija. 1992 m. išleistas pagrindinis vyriausybės įstatymas skelbia šalį monarchija, kurią valdo pirmojo valstybės karaliaus Abd Al Aziz Al Saud palikuonys. Jis taip pat teigia, kad Koranas yra valstybės konstitucija, o šalis valdoma remiantis šariatu (islamo įstatymais). Savaitraščio „The Economist“ duomenimis, šalis yra devinta nuo galo pagal demokratijos indeksą.

Šalyje neveikia jokios politinės partijos, nevyksta valstybiniai rinkimai, neskaitant vietinių rinkimų, kurie vyko 2005 m., o juose dalyvauti galėjo tik vyriškosios lyties atstovai[2]. Karaliaus galia teoriškai ribojama šariato ir Saudo Arabijos tradicijomis.

Žmonių teisės[taisyti | redaguoti kodą]

Labai ribotos žmonių, ypatingai moterų, teisės Saudo Arabijoje kritikuojamos tokių tarptautinių žmogaus teises ginančių organizacijų kaip Human Rights Watch, Amnesty International, JTO Žmogaus teisių komiteto. Tačiau pati šalies vyriausybė tam neskiria dėmesio, teigdama, kad tai visiškas melas.

Saudo Arabija yra vienintelė šalis pasaulyje, kur moterims draudžiama vairuoti viešuose keliuose. Čia moterims leidžiama vairuoti tik visureigius ir tik tam tikroje privačioje teritorijoje.[3]

Administracinis suskirstymas[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindiniai straipsniai – Saudo Arabijos emyratai ir Saudo Arabijos gubernijos.

Saudo Arabija padalinta į 13 emyratų[4] (manatiq, - singular mintaqah). Emyratai dar dalinami į gubernijas.

Emyratas Sostinė Žemėlapis
Al Bahahas Al Bahahas
Šiaurinis Kraštas Araras
Al Džaufas Al Džaufas
Medina Medina
Al Kasimas Buraida
Hailas Hailas
Asiras Abha
Rytų emyratas Damamas
Rijadas Rijadas
Tabukas Tabukas
Nadžranas Nadžranas
Meka Meka
Džizanas Džizanas

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Saudo Arabijos geografija.

Klimatas[taisyti | redaguoti kodą]

Didelę šalies dalį užima dykumos.

Nepaprastas karštis yra būdingas Saudo Arabijos klimatui. Temperatūra čia yra pakilusi iki 50 °C, o oficialus karščio rekordas siekia 51,7 °C. Žemiausia šalyje užregistruota temperatūra kalnuotame Turaife - -12 °C.

Plotas[taisyti | redaguoti kodą]

Karalystė užima apie 80 procentų Arabų pusiasalio. 2000 m. tarp Saudo Arabijos ir Jemeno buvo pasirašytas susitarimas sienų ginčams išspręsti.[5] Tačiau vis dar nėra pasirašyta sienos sutarčių su kaimynininiais Jungtiniais Arabų Emyratais ir Omanu, todėl tikslus valstybės plotas lieka nežinomas. Pačios šalies vyriausybės teigimu, šalies plotas siekia 2 217 949 km². Kitų šaltinių statistika rodo, kad šalies plotas 1 960 582 km²[6] ar 2 240 000 km². Paprastai šalis pagal plotą laikoma 14-a tarp didžiausių pasaulio valstybių.

Didžiausi miestai[taisyti | redaguoti kodą]

Džida - antras pagal dydį Saudo Arabijos miestas.

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Saudo Arabijos ekonomika.

Pagrindinė ekonomikos prekė - nafta. Šalis priklauso OPEC ir turi bene didžiausius šio produkto išteklius pasaulyje. Nemažai pajamų gaunama iš turizmo, nes į Meką plūsta musulmonai iš viso pasaulio.

Demografija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Saudo Arabijos demografija.
Gyventojų skaičiaus kitimas 1961 m. - 2003 m. Gyventojų skaičius pateikiamas tūkstančiais.
Gyventojų amžiaus piramidė. Priešingai nei daugelyje valstybių, vyrų Saudo Arabijoje yra ženkliai daugiau nei moterų.

Gyventojų skaičius Saudo Arabijoje 2009 m. liepą buvo 28 686 633, įskaitant 5 576 076 šalyje gyvenančių imigrantų iš užsienio.[7] Kaip galima matyti iš diagramos dešinėje, šalies gyventojų skaičius labai sparčiai auga. 1961 m. šalies populiacija buvo 4 198 691[8] - beveik septynis kartus mažesnė nei dabar. Pastaruoju metu populiacijos augimą stabdo didelė emigracija.[7] Šalies gyventojai, bendrai paėmus, yra jauni - 14 metų ir jaunesni žmonės sudaro 38 % visos populiacijos. Palyginimui, Europos sąjungos vidurkis yra 15,44%.[9] 2009 m. duomenimis, vidutinė gyvenimo trukmė Saudo Arabijoje yra 76,3 m. - pusantrų metų didesnė nei Lietuvos.[10] Šalis turi vieną iš mažiausių mirtingumo rodiklių pasaulyje: 2009 m. apskaičiavimais, tūkstančiui žmonių per metus vidutiniškai tenka tik 2,5 mirčių.[11] 82 % populiacijos gyvena miestuose ir šis skaičius sparčiai didėja.[7] 2003 m. duomenimis, vyresnių nei 15 metų žmonių raštingumas Saudo Arabijoje yra 78,8 % (vyrų - 84,7 %, moterų - 70,8 %).[7]

Vergovė Saudo Arabijoje buvo panaikinta tik 1962 m.[12][13] XX a. 6-ajame dešimtmetyje vergai vis dar sudarė nemažą dalį (~20 %) šalies gyventojų.[14][15] Iki 7-ojo XX a. dešimtmečio didžioji gyventojų dalis buvo klajokliai, tačiau dabar, dėl greito ekonomikos augimo ir urbanizacijos, daugiau kaip 95 % yra sėslūs.

Pasak JAV valdžios, Saudo Arabijoje yra daugiau nei 8 milijonai užsieniečių, daugiausiai iš Indijos (1,6 mil.), Bangladešo (1,5 mil.), Filipinų (1,2 mil.), Pakistano (1 mil.), Egipto (600 000), Indonezijos (400 000), Šri Lankos (350 000) ir Nepalo (250 000).[16] Taip pat šalyje yra maždaug 100 000 žmonių iš Vakarų pasaulio ir 250 000 palestiniečių. Pastarieji neturi teisės turėti ir netgi prašyti Saudo Arabijos pilietybės. Pasak Arabų lygos, taip yra daroma tam, kad "būtų išsaugotas jų identitetas ir laisvė grįžti į savo gimtąjį kraštą". Aštuntame ir devintame XX a. dešimtmečiuose Saudo Arabijoje taip pat gyveno keli šimtai tūkstančių korėjiečių, bet dabar daugelis jų jau yra grįžę namo.[17] 1990-1991 m. Saudo Arabija ištrėmė 800 000 iš Jemeno kilusių gyventojų, nes norėjo nubausti Jemeną už oponavimą Persijos įlankos karui prieš Iraką.

Religija[taisyti | redaguoti kodą]

Mekoje esanti Kaabos šventykla yra švenčiausia vieta Islamo religijoje.

Valdžia gyventojams primeta griežtą ir konservatorišką sunitų pakraipos Islamą. Kitas religijas praktikuoti šalyje yra draudžiama. Nesilaikantys oficialios interpretacijos musulmonai gali būti nubausti religinės policijos, kuri turi teisę suimti netinkamai bendraujančius priešingų lyčių žmones bei bandančius atversti į kitą religiją, draudžia alkoholio vartojimą, rengimąsi ne pagal taisykles ir kitų religijų praktikavimą.[18][19]

Didžioji gyventojų dalis yra sunitai, 10-15 % šalies populiacijos yra šiitai[20]. Taip pat Saudo Arabijoje yra bent vienas milijonas krikščionių.[18]

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Saudo Arabijos kultūra.

Saudo Arabijos kultūra pagrinde sukasi aplink islamą. Šalyje įsikūrę du šventieji musulmonų miestai - Meka ir Medina. Penkiskart per dieną islamą išpažįstantieji kviečiami melstis į mečetės minaretus, kurių yra visoje šalyje. Savaitgalis prasideda ketvirtadienį, kadangi penktadienis laikomas švenčiausia savaitės diena musulmonams.

Tarptautiniai reitingai[taisyti | redaguoti kodą]

Organizacija Apžvalga Reitingas
Heritage Foundation/The Wall Street Journal Ekonominės laisvės indeksai 62 iš 157
The Economist Gyvenimo kokybės indeksas (2005 m.) 72 iš 111
Reporters Without Borders Pasaulinio masto spaudos laisvės indeksas 161 iš 167
Transparency International Korupcijos suvokimo indeksas 70 iš 163
United Nations Development Programme Žmogaus raidos indeksas 61 iš 177
A. T. Kearney/Žurnalas „Foreign Policy“ Gllobalizacijos indeksas (2005) 45 iš 62

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. U.S. Energy Information Administration - Saudo Arabijos valstybės energijos profilis
  2. Saudo Arabijos moterims uždrausta balsuoti, BBC News, 2004 m. spalio 11 d. Nuoroda tikrinta 2008 m. birželio 25 d.
  3. "Car makers target Saudi women despite driving ban"
  4. http://www.arab.net/saudi/sa_admindivisions.htm
  5. Jemenas ir Saudo Arabija pasirašė sienų sutartį, BBC News, 2000 m. birželio 12 d.
  6. CIA World Factbook - Rank Order: Area
  7. 7,0 7,1 7,2 7,3 CŽV faktų knyga: Saudo Arabija
  8. http://www.nationmaster.com/graph/peo_pop-people-population&date=1961
  9. https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/fields/2010.html?countryName=Saudi%20Arabia&countryCode=SA&regionCode=me&#SA
  10. https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/fields/2102.html?countryName=Saudi%20Arabia&countryCode=SA&regionCode=me&#SA
  11. https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/rankorder/2066rank.html?countryName=Saudi%20Arabia&countryCode=SA&regionCode=me#SA
  12. http://www.bbc.co.uk/religion/religions/islam/history/slavery_8.shtml
  13. http://www.britannica.com/blackhistory/article-24160
  14. Slavery in Islam
  15. £400 for a Slave
  16. http://www.state.gov/g/drl/rls/irf/2008/108492.htm
  17. Seok, Hyunho (1991). "Korean migrant workers to the Middle East". Migration to the Arab World: Experience of Returning Migrants: 56-103, United Nations University Press. ISBN 92-808-0745-5. 
  18. 18,0 18,1 SAUDI ARABIA Catholic priest arrested and expelled from Riyadh - Asia News
  19. BBC NEWS | Middle East | Saudi minister rebukes religious police
  20. http://www.cfr.org/publication/10903/shiite_muslims_in_the_middle_east.html

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]



Commons-logo.svg Vikiteka: Saudo Arabija – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Saudo Arabija