Liosas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Lioso gamtovaizdis prie Hunjuano (Šansi provincija, Kinija)
Lioso atodanga šiaurinėje Patagonijoje (Argentina)

Liosas – eolinės kilmės nuosėdinė uoliena, susidariusi iš ledyninės kilmės nuogulų.

Liosas yra purus, akytas, gelsvos, rusvos spalvos, sudarytas iš molio ir smulkaus smėlio dalelių. Stambios dalelės yra kvarcas, lauko špatas, smulkesnės – hidrožėručiai, kaolinitas, montmorilonitas. Kartais aptinkamos klinties konkrecijos, gyvūnų kaulai, moliuskų kiautai ir vulkaniniai pelenai. Poringumas siekia 40-50 %. Liosas sudaro dideles storymes, kurių storis siekia 50-100 m. Ši nuogula yra labai nestabili, yra lengvai eroduojama.

Pavadinimas kilo iš vok. Löss, kuris, savo ruožtu, kilęs iš šveicarų vok. lösch 'purus'.

Lioso nuogulos paplitusios Europoje, Azijoje, Pietinėje ir Šiaurės Amerikoje vidutinio klimato juostoje, dykumų ir pusdykumių rajonuose.


Commons-logo.svg Vikiteka: Liosas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka