Amūras (upė)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Panašias šios sąvokos reikšmes žr. čia
Amūras
Amūras Chabarovske
Amūras Chabarovske
Ilgis 2824 km
Baseino plotas 1 855 000 km²
Vidutinis debitas 10 900 m³/s
Ištakos Šilka, Argūnė
Žiotys Ochotsko jūra (Totorių sąsiauris)
Šalys Kinija, Rusija
Commons-logo.svg Vikiteka: AmūrasVikiteka

Amūras (rus. Амур; kin. 黑龙江, pinyin: Hēilóng Jiāng – „Juodojo drakono upė“; mong. Хара-Мурэн; mandžiūrų k.: ᠰᠠᡥᠠᠯᡳᠶᠠᠨ ᡠᠯᠠ.SVG, Sahalijan Ula – „Juodoji upė“) – upė Azijoje, Tolimuosiuose Rytuose, viena iš dešimties ilgiausių pasaulio upių.

Tėkmė[taisyti | redaguoti kodą]

Upės ištakos yra šiaurės rytų Mongolijoje: Ononas ir Ingoda sudaro Šilką, o Kerulenas po liūčių pasiekia Argūnę. Šilka ir Argūnė teka Rusijos Užbaikalės kraštu. Šios upės susilieja į pietryčius nuo Mogočios ir sudaro Amūrą. Ši upė toliau teka rytų, pietryčių kryptimi Rusijos-Kinijos valstybine siena, istoriniu Mandžiūrijos regionu. Aukštupio slėnis siauras, už Zėjos žiočių – išsiplečia. Kertant Mažojo Chingano kalnus slėnis vėl susiaurėja. Už Chabarovsko Amūras pasuka į šiaurės rytus ir teka per Rusiją, sudaro platų, pelkėtą slėnį, skaidosi į protakas. Įteka į Ochotsko jūrą, Amūro limaną (Totorių sąsiaurio šiaurinė dalis) priešais Sachalino salą, ties Nikolajevsku prie Amūro.

Amūro tikrasis ilgis yra 2824 km, skaičiuojant nuo Argūnės ištakų – 4444 km. Vandens sistema Kerulenas-Argūnė-Amūras yra 10 pagal ilgį pasaulyje.

Intakai[taisyti | redaguoti kodą]

Didžiausi intakai:

Amūro baseinas

Hidrologija[taisyti | redaguoti kodą]

Upės vidutinis debitas – 10 900 m³/s, maksimalus (ties Chabarovsku) – 40 000 m³/s (vasaros poplūdžių metu), minimalus – 345 m³/s. Dėl nesniegingų žiemų pavasario potvyniai nedideli, bet smarkiai ištvinta vasaros liūčių metu. Per parą upė nuneša 41 tūkst. tonų nešmenų. Aukštupyje upė būna užšalusi nuo lapkričio pradžios iki gegužės pradžios, žemupyje – nuo lapkričio pabaigos iki balandžio pabaigos[1].

Reikšmė[taisyti | redaguoti kodą]

Amūro baseinas nuo seno buvo gyvenamas tungūzų tautų, mongolų, nivchių, kurias kinai vadino „laukiniais džiurdženais“. XIII–XIV a. upės pakrantėje pradėti kurti kinų postai. XVII a. dėl regiono kontrolės ėmė varžytis Rusija ir Kinija, o XIX a. šių valstybių siena nuvesta Amūro upe.

Amūre vykdoma pramoninė žvejyba (ketos, gorbušos, plačiakakčiai, daūriniai eršketai ir kt.). Upė yra svarbi laivybinė arterija (laivuojama per visą savo ilgį). Prie Amūro įsikūrę miestai: Huma, Heihė, Tongdziangas, Dziajinas, Fujuanas (Kinija), Blagoveščenskas, Chabarovskas, Amurskas, Komsomolskas prie Amūro, Nikolajevskas prie Amūro.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Geografinis enciklopedinis žodynas. Maskva: „Sovetskaja Enciklopedija“, 1983, 26 psl.