Kurtinys
- Tai straipsnis apie tetervininių šeimos paukštį. Apie ežerą Ignalinos rajone skaitykite straipsnyje Kurtinys (ežeras)
| Tetrao urogallus Apsauga: 2(V) - Pažeidžiama rūšis |
||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Kurtinys (Tetrao urogallus) |
||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
|
||||||||||||||
| Mokslinis pavadinimas | ||||||||||||||
| Tetrao urogallus Linnaeus, 1758 |
Kurtinys (lot. Tetrao urogallus, angl. Capercaillie, vok. Auerhuhn) – tetervininių (Tetraonidae) šeimos vištinis paukštis.
Turinys |
[taisyti] Paplitimas
Paplitęs Eurazijoje – nuo Pirėnų kalnų iki Užbaikalės.
[taisyti] Išvaizda
Didžiausias miškų paukštis. Kūno ilgis 61-86 cm. Uodega apvali, sparnai platūs, kojos apaugusios plunksnomis.
[taisyti] Patinas
Beveik kalakuto dydžio, 4,5-5 kg svorio. Galva, kaklas, kūno šonai ir apatinė dalis bei antuodegis juodi. Sparnai, uodega ir nugara rudi. Krūtinė žvilga žalsvu ar melsvu atspalviu. Sparnuose yra dėmių. Smakro plunksnos ilgesnės už kitas galvos plunksnas, todėl, kai paukštis jas pašiaušia, atrodo lyg su barzda. Virš akių – nedidelės odinės raudonos spalvos dėmės (vad. papuošalais).
[taisyti] Patelė
Daug smulkesnė už patiną, 2,5-3 kg svorio. Viršutinė kūno dalis tamsiai ruda su baltomis ir gelsvai rudomis dėmėmis. Apatinė – šviesiai pilka. Kaklas ir krūtinė rudi. Uodega juosvai ruda ir su balsvai pilkomis vairuojamųjų plunksnų viršūnėmis.
Jaunikliai iki pirmojo šėrimosi panašūs į pateles.
[taisyti] Judėjimas
Greitai ir lengvai bėgioja žeme. Kyla labai triukšmingai, tankiai mosuodami sparnais. Skrenda tiesia linija. Tupia medžiuose ir ant žemės.
[taisyti] Gyvensena
Gyvena mišriuose eglės-pušies medynuose, aukštapelkių ir pereinamojo tipo pelkių aplinkoje. Mėgsta miško aikšteles, pieveles, kirtavietes, gaisravietes.
Poligamas. Kovo-balandžio mėnesiais ruošia tuoktuves. Tuoktuvėms patinai pasirenka brandžių ar bręstančių pušynų aikšteles, aukštapelkių saleles bei pakraščius. Žiemos pabaigoje sniege išraižyti rėžiai rodo kurtinių ruošimąsi tuoktuvėms. Tuoktuves kelia labai anksti ryte, dar neprašvitus, tupėdami medžiuose ar vaikščiodami žeme.
Po tuoktuvių patelės netoliese ant žemės krauna lizdus. Deda 6-8 (kartais iki 10) balsvai rusvus, rudai arba rausvai dėmėtus, taškuotus kiaušinius. Peri 24-28 paras. Jaunikliai – viščiukiniai. Minta vabzdžiais, uogomis, lapeliais, pumpurais, žiedais.
Suaugę kurtiniai lesa uogas (mėlynes, girtuokles, avietes, katuoges, gervuoges), pumpurus, lapus, vabzdžius, kirmėles, moliuskus. Rudenį išskrenda į pamiškes. Ten renka sėklas, akmenėlius (virškinimui), kadagio uogas, drebulių lapus. Patinai žiemą lesa pūšų spyglius, patelės – beržų, alksnių žirginėlius ir pumpurus.
[taisyti] Migracija
Ištisus metus gyvena pamėgtuose miškuose, migruoja tik ieškodamas maisto, ramybės ir saugumo.
[taisyti] Medžioklė
Medžioti draudžiama.
[taisyti] Lietuvoje
XX a. gerokai sumažėjo, negausi rūšis, gyvena daugiau Pietryčių ir Rytų Lietuvos miškuose. Globojamas. Gyvenamosiose ir tuoktuvių teritorijose ribojama ūkinė veikla. Įrašytas į Lietuvos Raudonąją Knygą.
- Kurtinių skaičius Lietuvoje
| 1934 | 1939 | 1948 | 1958 | 1968 | 1978 | 1988 | 1997 | 1998 |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| nd | 857 | 380 | 720 | nd | 790 | 425 | nd | nd |
[taisyti] Šaltiniai
- Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius, 2007, T. 11
- A.Navasaitis, K.Pėtelis „Medžioklė“. ISBN 9986-756-38-3
[taisyti] Skaityti dar
- Bubių herbas. Herbe pavaizduotas kurtinys.
 |
Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
