Kurtinys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Tetrao urogallus
Apsauga: 2(V) - Pažeidžiama rūšis
Kurtinys (Tetrao urogallus)
Kurtinys (Tetrao urogallus)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Vištiniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Galliformes)
Šeima: Tetervininiai
(Wikispecies-logo.svg Tetraonidae)
Gentis: Tetrao
(Wikispecies-logo.svg Tetrao)
Rūšis: Kurtinys
(Wikispecies-logo.svg Tetrao urogallus)
Binomas
Tetrao urogallus
Linnaeus, 1758

Kurtinys (lot. Tetrao urogallus, angl. Capercaillie, vok. Auerhuhn) – tetervininių (Tetraonidae) šeimos vištinis paukštis.

Paplitimas[taisyti | redaguoti kodą]

Paplitęs Eurazijoje – nuo Pirėnų kalnų iki Užbaikalės.

Išvaizda[taisyti | redaguoti kodą]

Patinas ir patelė (dailininko piešinys).

Didžiausias miškų paukštis. Kūno ilgis 61-86 cm. Uodega apvali, sparnai platūs, kojos apaugusios plunksnomis.

Patinas[taisyti | redaguoti kodą]

Beveik kalakuto dydžio, 4,5-5 kg svorio. Galva, kaklas, kūno šonai ir apatinė dalis bei antuodegis juodi. Sparnai, uodega ir nugara rudi. Krūtinė žvilga žalsvu ar melsvu atspalviu. Sparnuose yra dėmių. Smakro plunksnos ilgesnės už kitas galvos plunksnas, todėl, kai paukštis jas pašiaušia, atrodo lyg esąs su barzda. Virš akių – nedidelės odinės raudonos spalvos dėmės (vad. papuošalais).

Patelė[taisyti | redaguoti kodą]

Daug smulkesnė už patiną, 2,5-3 kg svorio. Viršutinė kūno dalis tamsiai ruda su baltomis ir gelsvai rudomis dėmėmis. Apatinė – šviesiai pilka. Kaklas ir krūtinė rudi. Uodega juosvai ruda ir su balsvai pilkomis vairuojamųjų plunksnų viršūnėmis.

Jaunikliai iki pirmojo šėrimosi panašūs į pateles.

Judėjimas[taisyti | redaguoti kodą]

Kurtinio garsas

Greitai ir lengvai bėgioja žeme. Kyla labai triukšmingai, tankiai mosuodami sparnais. Skrenda tiesia linija. Tupia medžiuose ir ant žemės.

Gyvensena[taisyti | redaguoti kodą]

Patelė

Gyvena mišriuose eglės-pušies medynuose, aukštapelkių ir pereinamojo tipo pelkių aplinkoje. Mėgsta miško aikšteles, pieveles, kirtavietes, gaisravietes.

Poligamas. Kovo-balandžio mėnesiais ruošia tuoktuves. Tuoktuvėms patinai pasirenka brandžių ar bręstančių pušynų aikšteles, aukštapelkių saleles bei pakraščius. Žiemos pabaigoje sniege išraižyti rėžiai rodo kurtinių ruošimąsi tuoktuvėms. Tuoktuves kelia labai anksti ryte, dar neprašvitus, tupėdami medžiuose ar vaikščiodami žeme.

Po tuoktuvių patelės netoliese ant žemės krauna lizdus. Deda 6-8 (kartais iki 10) balsvai rusvus, rudai arba rausvai dėmėtus, taškuotus kiaušinius. Peri 24-28 paras. Jaunikliai – viščiukiniai. Minta vabzdžiais, uogomis, lapeliais, pumpurais, žiedais.

Suaugę kurtiniai lesa uogas (mėlynes, girtuokles, avietes, katuoges, gervuoges), pumpurus, lapus, vabzdžius, kirmėles, moliuskus. Rudenį išskrenda į pamiškes. Ten renka sėklas, akmenėlius (virškinimui), kadagio uogas, drebulių lapus. Patinai žiemą lesa pušų spyglius, patelės – beržų, alksnių žirginėlius ir pumpurus.

Migracija[taisyti | redaguoti kodą]

Ištisus metus gyvena pamėgtuose miškuose, migruoja tik ieškodamas maisto, ramybės ir saugumo.

Medžioklė[taisyti | redaguoti kodą]

Medžioti draudžiama.

Lietuvoje[taisyti | redaguoti kodą]

XX a. gerokai sumažėjo, negausi rūšis, gyvena daugiau Pietryčių ir Rytų Lietuvos miškuose. Globojamas. Gyvenamosiose ir tuoktuvių teritorijose ribojama ūkinė veikla. Įrašytas į Lietuvos Raudonąją Knygą.

  • Kurtinių skaičius Lietuvoje
1934 1939 1948 1958 1968 1978 1988 1998
nd 857 380 720 nd 790 425 nd

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius, 2007, T. 11
  • A.Navasaitis, K.Pėtelis „Medžioklė“. ISBN 9986-756-38-3

Skaityti dar[taisyti | redaguoti kodą]


Commons-logo.svg Vikiteka: Kurtinys – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Wikimedal gold.PNG

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Wikimedal gold.PNG Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.