Maldyvai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
ހިވެދި ގުޖޭއްރާ ޔާއްރިހޫމްޖު
Dhivehi Raajjeyge Jumhooriyyaa
Maldyvų vėliava Maldyvų herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Maldyvai žemėlapyje
Valstybinė kalba Maldyvų kalba (Dhivehi)
Sostinė Malė
Didžiausias miestas Malė
Valstybės vadovai Mohammed Waheed Hassan
Prezidentas
Plotas
 – Iš viso
 – % vandens
 
298 km² (206)
 
Gyventojų
 – 2012 sausis
 – Tankis
 
328 536 (175)
1102,5 žm./km² (11)
BVP
 – Iš viso
 – BVP gyventojui
2012
2,841 mlrd. $ (-)
8,751 $ (-)
Valiuta Rufija (Rf)
Laiko juosta
 – Vasaros laikas
UTC +5
netaikomas
Nepriklausomybė
Paskelbta
nuo Jungtinės Karalystės
1965 m. liepos 26 d.
Valstybinis himnas Maldyvų himnas
Interneto kodas .mv
Šalies tel. kodas 960

Maldyvų Respublika (Maldyvai ދިވެހިރާއްޖެ = Dhivehi Raa’je) – salų valstybė Indijos vandenyne, į pietvakarius nuo Indijos. Sanskrito kalba Maldyvai reiškia „tūkstantis salų“.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Maldyvai-orn.PNG
Maldyvų istorija
Budizmas Maldyvuose
Mėnulio dinastija
Hilali dinastija
Uthimu dinastija
Isdhu dinastija
Dhijamigili dinastija
Hura dinastija
Kolonijiniai Maldyvai
Maldyvų Respublika
Pagrindinis straipsnis – Maldyvų istorija.

Žinios iš ankstyvosios Maldyvų istorijos labai miglotos. Pasak legendos, Sinhalos princas Koimale (spėjama, apie V a.) užplaukė ant seklumos su savo žmona (Šri Lankos karaliaus dukterimi) ir čia įkūrė savo sultonatą. Salos nuo XII a. buvo lankomos Arabijos jūros regiono pirklių ir puldinėjamos Mopla piratų (iš Indijos Keralos). XVI a. salas pajungė portugalai ir valdė 15 m. (15581573 m.), kol juos išvijo patriotas, vėliau sultonas Muhammad Thakurufar Al-Azam. Salos buvo nepriklausomas musulmonų sultonatas (nors buvo britų protektoratas 1887–1965). Nuo 1953 – respublika. 1965 m. liepos 26 d. Maldyvai gavo nepriklausomybę iš britų. Po to sultonai dar vadovavo 3 metus iki 1968 m. lapkričio 11 d. Nuo tada šalis vadinasi Maldyvų respublika. 1988 m. Tamilai isiveržė į Maldyvus, bet su Indijos vyriausybės pagalba Maldyvai išvijo juos iš šalies.

Politinė sistema[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Maldyvų politinė sistema.

Maldyvai yra prezidentinė respublika. Prezidentas vadovauja vykdomajai valdžiai ir skiria ministrų kabinetą. Prezidentas siūlomas penkeriems metams slaptu balsavimu Majlyje (parlamente), o po to siūlymui pritaria tautos referendumas.

Maldyvų Majlis yra vienų rūmų, jam priklauso 50 narių, renkamų kas penkeri metai. Du nariai iš kiekvieno atolo renkami visuotiniu balsavimu. Aštuonis paskiria prezidentas, tai yra pagrindinis kelias, kuriuo moterys patenka į parlamentą. Šalyje pirmąkart pradėjo veikti politinės partijos 2005 m. liepos mėn., praėjus šešiems mėnesiams po rinkimų. Beveik 36 parlamento nariai prisijungė prie Maldyvų liaudies partijos (Dhivehi Raiyyathunge partija) ir išrinko prezidentą Gajuną vadu. Dvidešimt parlamento narių tapo opozicija ir prisijungė prie Maldyvų Demokratinės partijos. Du nariai liko nepartiniais. 2006 m. kovą prezidentas Gajunas paskelbė detalią reformų darbotvarkę, kurioje nurodyta, kaip bus kuriama nauja konstitucija ir modernizuojama teisinė sistema. Kol kas svarbiausia įstatymų pataisa yra Žmogaus Teisių Įgaliojimo Aktas, kuris sudarytas pagal Paryžiaus principus.

50 parlamento narių posėdžiauja su tokiu pat skaičiumi paskirtų žmonių, sudarydami Konstitucinę Asamblėją, kuri buvo sutelkta prezidento iniciatyva parašyti modernią liberalią Maldyvų konstituciją. Asamblėja renkasi nuo 2004 m. liepos ir labai kritikuojama dėl lėto progreso. Dėl to viena kitą kaltina vyriausybė ir opozicija, bet nepriklausomi stebėtojai mano, kad dėl to kaltos silpnos parlamentinės tradicijos.

Administracinis suskirstymas[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Maldyvų administracinis suskirstymas.

Maldyvai turi 26 natūralius atolus, kurie padalinti į 21 administracinį vienetą (20 administracinių vienetų ir Malės miestas)[1].

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Palydovinė Maldyvų nuotrauka
Pagrindinis straipsnis – Maldyvų geografija.

Maldyvai yra žemiausia šalis pasaulyje, kurioje maksimalus natūralus žemės lygis yra 2,3 m virš jūros lygio, o kur yra pastatų, jis iškyla iki kelių metrų. Per pastarąjį šimtmetį jūros lygis pakilo apie 20 cm, jei jis toliau kils gali iškilti grėsmė Maldyvų egzistavimui.

Maldyvus sudaro 1196 salos, iš kurių 203 yra gyvenamos. Salos grupuojamos į 26 atolus.

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Maldyvų ekonomika.

Maldyvų ekonomika daugiausia remiasi žvejyba ir turizmu. Beveik 1/5 pajamų yra gaunama iš turizmo. Maldyvuose auginami čili pipirai, saldžiosios bulvės, kokosai ir sorai.

Pagrindinis salos eksportas yra žuvis, taip pat kriauklelės, kokoso palmės pluoštas, žuvų maistas, kopra. Importuojami ryžiai, cukrus, kvietiniai miltai ir kiti gaminiai.

Demografija[taisyti | redaguoti kodą]

Islamo centras Malėje
Pagrindinis straipsnis – Maldyvų demografija.

Didžioji dauguma Maldyvų gyventojų yra divehiai – iš Indijos kilę gyventojai, vėliau ženkliai paveikti arabų. Taip pat yra daug imigrantų iš aplinkinių šalių: Indijos, Bangladešo, Nepalo, Šri Lankos.

Maldyvų salų gyventojai yra musulmonai sunitai. Islamas yra vienintelė valstybinė religija. Sąlyga gauti Maldyvų Respublikos pilietybę yra musulmonų tikėjimas. Religinė laisvė nesuteikiama.

Maldyvų kalba divehi yra kilusi iš viduramžių sinhaliečių kalbos, tačiau šiuo metu ji yra visiškai nepriklausoma.

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Maldyvų kultūra.

Maldyviečių kultūra susidarė Indijos, Šri Lankos ir arabų kultūrų įtakoje.

Kita informacija[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Maldyvai – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Maldyvai

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Žemėlapiai: