Seulas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Seulas | |
|---|---|
| Pietų Seulas | |
| [[Image:{{{map}}}|none|200px|]]{{{koordinates}}} | |
| Laiko juosta: (UTC{{{UTC}}}) ------ vasaros: (UTC{{{UTCv}}}) |
|
| Valstybė: | Pietų Korėja |
| Valstija: | [[]] |
| Emyratas: | [[]] |
| Apskritis: | [[]] |
| Regionas: | [[]] |
| Autonominis regionas: | [[]] |
| Provincija: | [[]] |
| Departamentas: | |
| Įkūrimo data: | |
| Meras: | Oh Se-hoon |
| Gyventojų : | 10 421 782 |
| Plotas: | 605,25 km² |
| Tankumas (): | žm./km² |
| Pašto kodas: | |
| Tinklapis: | [] |
| Miesto globėjas(-ai): | |
Seulas (kor. 서울 특별시, 서울 – Seoul) – Pietų Korėjos sostinė nuo 1948 m. Nuo 1394 m. iki šalies padalinimo 1948 m. buvo visos Korėjos sostinė. Korėjos karo metu trumpam Seulas vėl trumpam buvo tapęs visos Korėjos sostine. Tai sparčiai augantis miestas, turintis 10,4 mln. gyventojų (2007); per pastaruosius 30 metų gyventojų skaičius padidėjo daugiau nei du kartus. Seulas turi provincijos statusą.
Seulas yra išsidėstęs šalies šiaurės vakaruose, į pietus nuo demilitarizuotos zonos, prie Han upės. Miesas yra politinis, kultūrinis, socialinis ir ekonominis Pietų Korėjos ir Rytų Azijos centras, jame gyvena apie ketvirtadalį šalies gyventojų. Miestas taip pat yra tarptautinis verslo, finansų, tarptautinių korporacijų ir pasaulinių organizacijų centras.
Seulas laikomas vienu iš didžiausių pasaulio miestų, jame yra daugiau nei 1 mln. automobilių, sukeliančių gatvių kamščius. Metropolinė Seulo teritorija apima Inčono uostą, „miegamąjį“ miestą Seongnam ir kitus priemiesčius. Puiki transporto infrastruktūra: geležinkeliai, automagistralės, oro uostai, metropolitenas. Išvystyta geležies ir plieno, spaudos, tekstilės pramonė, gaminami automobiliai, elektronika, chemikalai, plati paslaugų sfera.
Mieste yra daug gražių karališkų rūmų (Gyeongbok, Changdeok, Deoksu ir kt.), muziejų (nacionalinis muziejus, meno galerija ir kt.). Seulo centre yra didžiulis bronzinis varpas, nulietas 1468 m. Yra katalikų bažnyčių, daug teatrų, bibliotekos, zoologijos ir botanikos sodai, universitetai (didžiausias – Seulo valstybinis universitetas). 1988 m. čia vyko vasaros olimpinės žaidynės.
Turinys |
[taisyti] Istorija
Seulo istorija pradedama skaičiuoti maždaug nuo 18 m. pr. m. e, ir siejama su Pekčės (Baekje) valstybės įkūrimu. Šios valstybės sostinė vadinta Virjesong (慰禮城 / 위례성 Wiryeseong), ir buvo dabartinio Seulo teritorijoje. Iš tų laikų mieste yra išlikusios atskiros miesto sienų dalys. Tada Seulas buvo tvirtovė ir prekybos centras.
Samguk laikotarpiu Pekčė, priklausanti Mahan federacijai (vienai iš trijų to meto Pietinės Korėjos federacijų Samhan) užkariavo kitas federacijos valstybėles ir suvienijo visą pietvakarių Korėją. Tai padarė Virjesongą didelės valstybės sostine.
392 m, kaimyninės valstybės Kogurio ekspansijos metu, Virjesong buvo užimtas (Pekčė buvo priversta perkelti sostinę į pietus).
551 m, plečiantis Silla valstybei, ši užėmė miestą, ir jis buvo pervadintas Hanjang (kor. 漢陽 / 한양 Hanyang), o vėliau, X a. Korėją suvienijus Korio valstybei, Seului pradėta teikti ypatinga reikšmė – manyta, kad ta valstybė, kuri turi Seulą, valdo ir visą Korėją. XI a Seulas pavadintas Pietine sostine (Namgyeong).
1394 m. prasidėjus Čioson dinastijai, Seulas, tada pavadintas Hansong (kor. 漢城 / 한성 – Hanseong) tapo visos Korėjos sostine. Hansongas buvo apjuostas tvirtomis sienomis su vartais, centre išdygo Korėjos imperatoriaus rūmai Giongbokgung.
Kuomet 1910 m Korėją okupavo Japonija, miestas buvo pervardintas „Sostinės miestu“ (京城 / 경성 – Gyeongseong), jame rezidavo Japonijos generalgubernatorius.
Antrojo pasaulinio karo metu Seulą užėmė JAV karinės pajėgos. 1948 m. miestas tapo Pietų Korėjos sostine, 1950 m. birželio 28 d., praėjus vos trims dienomis nuo Korėjos karo pradžios, miestą užėmė Šiaurės Korėja, paskui jis buvo užimtas tai vienų, tai kitų kariaujančių pusių, kol 1951 m. kovą Seulą perėmė valdyti Jungtinės Tautos. Smarkiai sugriautas karo metu, po to Seulas buvo atstatytas labai moderniais principais.
[taisyti] Geografija
Seulas įsikūręs Pietų Korėjos šiaurės vakaruose, prie Han upės. Ši teritorija jau nuo seno vaidino labai svarbų vaidmenį Korėjos istorijoje.
[taisyti] Klimatas
| Klimato lentelė Seulo | |||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| S | V | K | B | G | B | L | R | R | S | L | G |
|
23
1
-7
|
25
3
-5
|
47
10
0
|
94
17
7
|
92
23
13
|
134
26
17
|
369
29
22
|
294
30
22
|
169
26
17
|
50
20
10
|
53
11
3
|
21
4
-4
|
| temperatures in °C kritulių kiekis mm šaltinis: climate-charts.com |
|||||||||||
|
Farenheito skale
|
|||||||||||
Seului būdingas drėgnas žemyninis klimatas, nepaisant to, kad pati P. Korėja iš 3 pusių apsupta vandens. Vasaros karštokos ir drėgnos, žiemos šaltokos ir sausesnės.
Dabartiniame Seulo centre buvo Džoseono dinastijos laikų miestas, čia įsikūrę daugybė rūmų, vyriausybės pastatų, korporacijų būstinių, viešbučių ir tradicinių parduotuvių.
[taisyti] Suskirstymas
Seulas padalintas į 25 gu (구; 區) (rajonus)[1]. Gu stipriai skiriasi plotu (nuo 10 iki 47 km²) ir gyventojų skaičiumi (nuo mažiau nei 140 000 iki 630 000). Songpa gyvena dagiausiai žmonių, tuo tarpu Seocho yra didžiausio ploto. Kiekvienas gu padalintas į dong (동; 洞) arba mikrorajonus. SIš viso Seule 522 administraciniai mikrorajonai (행정동).[1] Dong toliau dalinami į 13 787 tong (통; 統), kurie savo ruožtu dalinami į 102 796 ban.
|
|
[taisyti] Miestai partneriai
Žemiau pateikiami Seulo miestai partneriai. Skliausteliuose pateikti metai, nuo kurių miestai bendradarbiauja.[2]
|
|
[taisyti] Išnašos
- ↑ 1,0 1,1 "Administrative Districts." Seulo metropolijos valdžia. Nuoroda tikrinta 2008-05-02.
- ↑ Seul Metropolitan Government. "International Cooperation: Sister Cities."
- ↑ The Many Lives of Tehran Road
[taisyti] Nuorodos