Orontas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Asi, Orontas
Orontas ties Chama
Orontas ties Chama
Ilgis 571 km
Baseino plotas 23 000 km²
Vidutinis debitas 80 m³/s
Ištakos Antilibanas
Žiotys Viduržemio jūra
Šalys Libanas, Sirija, Turkija
Commons-logo.svg Vikiteka: Asi, OrontasVikiteka

Asi (arab. نهر العاصي = Nahr al-ʿĀṣī, turk. Asi), Orontas (gr. Ὀρόντης) – upė Artimuosiuose Rytuose. Prasideda šiaurės rytų Libane, Antilibano kalnuose, į šiaurę nuo Baalbeko. Teka į šiaurę, aukštupyje prateka Bekos slėnį. Toliau patenka į Sirijos teritoriją, prateka Homso ežerą (senovinis tvenkinys). Žemupyje teka per Turkiją, Antiokijos lyguma. Pasuka į vakarus ir įteka į Viduržemio jūrą.

Didžiausi intakai: Afrinas ir Karasu (dešinieji).

Upės vanduo naudojamas drėkinimui, vietomis laivuojama. Ties Rastanu patvenkta, už Mhardės upės vaga sureguliuota. Seniau žemupyje jungėsi su Antakijos ežeru, tačiau jis XX a. antroje pusėje buvo nusausintas. Svarbiausi miestai prie Asi: Hermelis (Libanas), Homsas, Rastanas, Chama, Mhardė (Sirija), Antakija (Turkija).

Upė senoviniuose šaltiniuose minima kaip Draco, Typhon, Axius. Jos slėnis gyvenamas nuo priešistorinių laikų, vėliau juo driekėsi svarbus kelias tarp Antiochijos ir pietų Levanto miestų. Prie šios upės įvyko žymusis Kadešo mūšis.