Amudarja

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Amudarja
Amudarja Turkmėnistane
Amudarja Turkmėnistane
Ilgis 1415 km
Baseino plotas 309 000 km²
Ištakos Pamyras
Žiotys Aralas
Šalys Tadžikija, Afganistanas, Uzbekija, Turkmėnija
Commons-logo.svg Vikiteka: AmudarjaVikiteka

Amudarja (uzb. Amudaryo, pers. آمودریا, senovėje: Oxus, Jayhun, Dgihun) – upė Vidurinėje Azijoje. Ilgis 1415 km (su Piandžu 2540 km). Prasideda Tadžikistano ir Afganistano pasienyje, susiliejus Vachšo ir Piandžo upėms, prasidedančioms Pamyre. Teka į vakarus ir šiaurės vakarus Uzbekijos-Afganistano, Turkmėnijos-Afganistano sienomis, toliau per Turkmėniją, dalį teritorijos Turkmėnijos-Uzbekijos siena ir likusią dalį per Uzbekiją. Seniau įtekėjo į Aralo ežerą ir sudarė deltą (dabar beveik nebepasiekia).

Upės baseiną galima skirstyti į dvi dalis: kalnų ir lygumų. Lyguminis baseinas driekiasi Karakumų ir Kyzylkumo dykumomis. Daug kur keičia vagą. Istoriniai šaltiniai mini, kad Amudarja tekėdavo į Kaspijos jūrą, arba ir į Kaspiją, ir į Aralą.

Didžiausi intakai: Kafirniganas, Surchandarja (dešinieji), Kunduzas (kairysis). XX a. antrojoje pusėje upės debitas ties Kerkiu buvo apie 2000 m³/s (maksimalus – 9060 m³/s, minimalus – 420 m³/s). Pavasarį patvinsta. Vanduo pasižymi dideliu drumstumu (3,3 kg/m³). Žemupys didžiąją metų dalį sausas (dėl to senka Aralo ežeras), o žiemą užšąla. Laivyba nuo Čardžou.

Labai intensyviai naudojama medvilnės laukų drėkinimui. Nuo Amudarjos atsišakoja Karakumų kanalas – drėkinantis visą pietų Turkmėnistaną. Amu Bucharos kanalas drėkina centrinį Uzbekistaną. Maitina Sarykamyšo ežerą. Svarbiausi pakrančių miestai: Termezas, Nukusas (Uzbekija), Kerkis, Čardžou (Turkmėnija).