Radžasthaniečiai

Radžasthaniečiai
Radžasthaniečiai Taro dykumoje
Gyventojų skaičius	~50 mln.
Populiacija šalyse	Indija (Radžasthanas)
Kalba (-os)	radžasthaniečių, hindi
Religijos	hinduizmas
Giminingos etninės grupės	hindustaniečiai, čigonai, marathai, sindhai, gudžaratai ir kt. indoarijai
Vikiteka:	Radžasthaniečiai

Radžasthaniečiai arba radžasthanai (sav. राजस्थानी लोग = rājasthānī log) – Pietų Azijos tauta arba tautų grupė, gyvenanti vakarų Indijoje, daugiausia Radžasthano valstijoje. Mažesnės bendruomenės gyvena Pakistane, kitose Indijos valstijose, taip pat indų diasporoje. Populiacija – apie 19 mln. žmonių, tačiau įtraukiant visas radžasthaniečių grupes – apie 50 mln. Vartoja įvairias radžasthaniečių kalbas bei hindi (indoarijų kalbų grupė). Dauguma radžasthaniečių yra hinduistai, yra šiek tiek musulmonų (sunitai), krikščionių, budistų, džainų, sikhų.

Pagrindinės radžasthaniečių grupės tautos: adžmiriai, bagriai, džaipuriečiai, dundariai, gurdžarai, haraūčiai, marvariai, mevariai, nimadžiai ir kiti.

Seniausią radžasthaniečių kultūrinį sluoksnį sudaro vakarų Indijoje gyvavusios Harapos civilizacijos paveldas. II–I tūkstm. pr. m. e. į Radžasthaną atsikėlė indoeuropiečiai arijai, išplatinę indoarijų kalbas. Vėliau įtaką raidai darė iš šiaurės vakarų atsikeliančios klajoklių grupės – sakai, hunai, gurdžarai, vėliau – ahirai, džatai. VIII–XII a. Radžasthane klestėjo radžputų („karalių sūnų“) kultūra – daugybė nedidelių kunigaikštysčių su dvarais-tvirtovėmis. Tai buvo hinduistinių radžasthaniečių menų klestėjimo laikotarpis. Viduramžių Indijoje radžasthaniečiai (ypač marvariai) garsėjo kaip pirkliai. XIII a. radžasthaniečiai aršiai priešinosi musulmonų užkariavimams. XVIII a. didžiuma Radžputanos atsidūrė Marathų imperijos valdoje, o 1818 m. užimti britų. 1947 m., paskelbus Indijos nepriklausomybę, radžputų valstybės sudarė sąjungą, o 1956 m. sudaryta Radžasthano valstija.

Svarbiausi verslai – drėkinamoji ariamoji žemdirbystė (sorgai, soros, miežiai, kviečiai, žemės riešutai, medvilnė, cukranendrės, vaisiai, daržovės), gyvulininkystė (galvijai, kupranugariai, arkliai, asilai) amatai (akmens, kaulo, medienos, metalo apdirbimas, juvelyrika, kilimų audimas, puodininkystė, audinių dažymas). Miestuose dirba pramonėje, paslaugų sferoje.

Tradicinis būstas – 2–3 kambarių namas iš degtų ir nedegtų plytų, tašytų akmenų arba karkasinis namas iš molio. Sienos balintos, puoštos spalvotais piešiniais, stogas plokščias (vakaruose) arba dvišlaitis (rytuose ir pietuose). Namą juosia dengtos galerijos ir mūrinės, molinės arba iš spygliuotų augalų pintos tvoros. Tradiciniai moterų drabužiai – platus klostytas sijonas, palaidinė, saris, šalis, dengiantis galvą ir nugarą. Gausūs sidabriniai papuošalai. Vyrų drabužiai – marškiniai stačia apykakle, dhotis, kelnės, turbanas, riestanosiai batai. Tradiciniai patiekalai – įvairios košės, patiekalai iš pieno.

Vyrauja kastų sistema, bet ne tokia griežta, kaip kitur Indijoje. Turi gausų folklorą, turtingą muzikinę kultūrą. Radžasthanas nuo seno garsėjo spalvingų piešinių tradicija (kiekviena kunigaikštystė turėjo savitą stilių). Dauguma radžasthaniečių yra vaišnavai arba šaivai, paplitusi bhaktės tradicija (išplėtota liaudies dainės Myrabai), populiarus Bhavanės (Durgos) kultas (ypač tarp gurdžarų).

• 
  Gatvės muzikantas
• 
  Mevarių menas
• 
  Radžasthanietės tradiciniais rūbais
• 
  Radžasthaniečiai iš Pačerio
• 
  Ūkininkų pora