Tuva

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Tuvos Respublika
Республика Тува
Республика Тыва
Tuvos vėliava Tuvos herbas
(Detaliau)
Tuva in Russia.svg
Valstybė: Rusijos vėliava Rusija
Federalinė apygarda: Sibiro federalinė apygarda
Ekonominis regionas: Rytų Sibiras
Administracinis centras: Kyzylas
Oficialios kalbos: rusų, tuvių
Vadovas: Šerig Olas Oržakas
Gyventojų (2005): 308 500 (77)
Plotas: 168 600 km² (24)
  - vandens %: 0,5 %
Tankumas (2005): 1,83 žm./km²
Commons-logo.svg Vikiteka: Tuvos RespublikaVikiteka

Tuva (rus. Тува), Tuvos Respublika (rus. Республика Тува) yra Rusijoje, pietiniame Sibire. Šiaurėje ribojasi su Krasnojarsko kraštu, šiaurės vakaruose – su Chakasija, vakaruose – su Altajaus Respublika, pietuose – su Mongolija, šiaurės rytuose – su Irkutsko sritimi ir Buriatija. Sostinė – Kyzylas.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

1914 m. Tuva laisvu noru įėjo į Rusijos imperijos sudėtį, Rusijoje ji buvo vadinama Urianchajaus kraštu (rus. Урянхайский край), šis pavadinimas vartotas iki 1921 m.
Rusijoje nuvertus carą Nikolajų II, Tuvos dalis buvo okupavę Kinija, Mongolija, Kolčiako kariuomenė.
1921 m. susidarė marionetinė Tanu Tuvos Liaudies Respublika (nuo 1926 m. Tuvos Liaudies Respublika), kurios nepriklausomybę pripažino tik TSRS ir Mongolija. Ši respublika 1944 m. tapo SSRS dalimi (autonominės srities statusu). 1961 m. suteiktas autonominės respublikos statusas. Nuo 1991 m. Tuva – viena iš Rusijos federacinių respublikų.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Tuva – kalnuota šalis. Beveik visą teritoriją užima Vakarų Sajanas ir Tanu Olos kalnagūbris (aukštis iki 3970 m, Mongun Taigos k.). Šias kalnų sistemas skiria Tuvos dubuma. Klimatas vidutinių platumų; ryškiai kontinetinis. Sausio vidutinės temperatūros siekia nuo -28 °C iki -35 °C, liepos 15-20 °C. Per metus iškrinta apie 400 mm kritulių, kalnuose – iki 1000 mm. Beveik visos Tuvos upės priklauso Jenisejaus baseinui (Bij Chemas, Ka Chemas, Jenisejus, Chemčikas). Gausu kalnų ežerų (Čagytajus, Tere Cholis, Todža, Chindiktig Cholis) ir tvenkinių (Sajanų-Šušenskojės tvenkinys). Beveik pusę kalnų teritorijų dengia miškai (kedrai, maumedžiai, pušys), aukštikalnėse – kalnų tundros ir pievos. Tuvos dubumoje – stepės.

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

Tuvoje gyvena virš 308 tūkst. gyventojų. 51,5 % iš jų gyvena miestuose. Daugumą gyventojų (77 %) sudaro tuviečiai, 20,1 % – rusai, 0,4 % – chakasai, 2,5 % – kiti. Dauguma gyventojų išpažįsta budizmą (lamaizmą) ir šamanizmą. Yra stačiatikių ir musulmonų.

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Tuva republic map.png
Sajanų-Šušenskojės tvenkinys

Tuvoje yra nemažai naudingų iškasenų: asbesto, kobalto, akmens anglių, gyvsidabrio. Maisto, medienos apdirbimo, lengvoji, statybinių medžiagų pramonė.

Miestai[taisyti | redaguoti kodą]

Tuvoje yra 5 miestai:

Jurta Tos Bulake

Kitos didesnės gyvenvietės:

  • Ka Chemas – 10,0
  • Kyzyl Mažalykas – 5,0
  • Saryg Sepas – 4,6
  • Mugur Aksy – 4,0

Administracinis skirstymas[taisyti | redaguoti kodą]

Tuvos respublika padalinta į 17 rajonų (kožunų):

  • Baj Tagajaus (?) rajonas
  • Barun Chemčiko (?) rajonas
  • Ča Cholio rajonas
  • Čedi Cholio (?) rajonas
  • Dzun Chemčiko (?) rajonas
  • Erzino rajonas
  • Ka Chemo rajonas
  • Kyzylo rajonas
  • Mongun Taigos rajonas
  • Oviuro (?) rajonas
  • Pij Chemo (?) rajonas
  • Sut Cholio rajonas
  • Tandino (?) rajonas
  • Tere Cholio rajonas
  • Tes Chemo (?) rajonas
  • Todžos rajonas
  • Ulug Chemo (?) rajonas

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]


Rusijos Federacijos administracinės teritorijos Flag of Russia
Federaliniai subjektai
Respublikos Adygėja | Altajus | Baškirija | Buriatija | Chakasija | Čečėnija | Čiuvašija | Dagestanas | Ingušija |Jakutija | Kabarda-Balkarija | Kalmukija | Karačiajų Čerkesija | Karelija | Komija | Marija | Mordvija | Šiaurės Osetija | Tatarstanas | Tuva | Udmurtija
Kraštai Altajus | Chabarovskas | Kamčiatka | Krasnodaras | Krasnojarskas | Permė | Primorė | Stavropolis | Užbaikalė
Sritys Amūras | Archangelskas | Astrachanė | Belgorodas | Brianskas | Čeliabinskas | Irkutskas | Ivanovas | Jaroslavlis| Kaliningradas | Kaluga | Kemerovas | Kirovas | Kostroma | Kurganas | Kurskas | Leningradas | Lipeckas | Magadanas | Maskva | Murmanskas | Nižnij Novgorodas | Novgorodas | Novosibirskas | Omskas | Orenburgas | Oriolas | Penza | Pskovas | Rostovas | Riazanė | Sachalinas | Samara | Saratovas | Smolenskas | Sverdlovskas | Tambovas | Tiumenė | Tomskas | Tula | Tverė | Uljanovskas | Vladimiras | Volgogradas | Vologda | Voronežas
Federaciniai miestai Maskva | Sankt Peterburgas
Autonominės sritys Žydų
Autonominės apygardos Chantų Mansija | Čiukotka | Jamalas | Nencija
Federalinės apygardos
Centrinė | Krymas | Pavolgis| Pietūs | Sibiras | Šiaurės Vakarai | Šiaurės Kaukazas | Tolimieji Rytai | Uralas