Bahreinas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
مملكة البحرين
Mamlakat al Bahrayn
Bahreino vėliava Bahreino herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Bahreinas žemėlapyje
Valstybinė kalba arabų
Sostinė Menama
Didžiausias miestas Menama
Valstybės vadovai Hamad bin Isa Al Khalifa
Karalius
Plotas
 – Iš viso
 – % vandens
 
665 km² (175)
0 %
Gyventojų
 – 2014 (progn.)
 – Tankis
 
1 300 000 (155)
1626,6 žm./km² (7)
BVP
 – Iš viso
 – BVP gyventojui
2012 (progn.)
31,1 mlrd. $ (91)
28 691 $ (34)
Valiuta Bahreino dinaras (BHD)
Laiko juosta
 – Vasaros laikas
UTC +3
netaikomas
Nepriklausomybė
Paskelbta
Pripažinta
nuo Persijos
1783 m.
Valstybinis himnas Bahreino himnas
Interneto kodas .bh
Šalies tel. kodas 973

Bahreino Karalystė (Bahreinas) – salų valstybė Persijos įlankoje, Artimuosiuose Rytuose. Bahreinas Karaliaus Fahdo tiltų tinklu sujungtas su Saudo Arabija. 2014 m. šalyje gyveno 1 300 000 gyventojų.

Tikima, kad Bahreino teritorijoje gimė dilmunų civilizacija – viena seniausių civilizacijų Artimuosiuose Rytuose.[1] Vėliau šioje teritorijoje valdė partai ir sasanidai. Bahreinas tapo viena pirmųjų šalių, kurioje išplito islamas (628 m.). Nuo 1521 m. Bahreiną valdė Portugalija. 1602 m. valdžią perėmė Safavidų dinastija, o nuo 1783 m. šalį valdo Kalifų karališkoji šeima.

Bahreino ekonomika nesiejama su nafta, labiausiai investuojama į bankinį ir turizmo sektorius.[2] Šalies sostinėje Menamoje yra įsikūrusios daug investicinių kompanijų. Bahreinas yra 48-tas pasaulyje pagal žmogaus socialinės raidos indeksą.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Bachreinas-orn.png
Bachreino regiono istorija
Dilmunas, Maganas
Rašidunai > Omejadai > Abasidai
Karmatai
Ujunidų dinastija
Usfuridų dinastija
Ormuzas
Džebridų dinastija
Muntafikų dinastija, Portugalai
Osmanų imperija
Bani Chalidai
Saudo Arabija, Bahreinas, Kataras, Kuveitas, JAE
Pagrindiniai straipsniai – Bahreino istorija ir Bachreinas (regionas).

Bahreinas gyvenamas nuo ankstyvos senovės. Čia klestėjusi Dilmuno civilizacija, kuri vykdė intensyvią prekybą su Mesopotamija bei Indo slėnio civilizacija. Saro, Kalat al Bahreino archeologinės vietovės yra kilusios iš šio laikotarpio. Vėliau Dilmuną užėmė kasitai, asirai. VIIII a. pr. m. e. Bahreinas pateko į Achemenidų Persijos sudėtį. Apie 250 m. pr. m. e. kontrolę perėmė Partai. Europiečiams Bahreinas tapo žinomas po Nearcho kelionės ir graikų buvo pavadintas Tylu. Sasanidų valdymo laikais Bahreinas sudarė Mišmahigo provinciją.

Bahreino tvirtovės ir senovinės gyvenvietės liekanos

Kurį laiką Bahreinas buvo svarbus krikščionių nestorirečių centras, bet 628 m. kraštas islamizuotas Al Alaa al Hadramio. 899 m. Bahreiną užėmė izmailitų Karmatų sekta, vėliau apiplėšusi pačią Meką. 1076 m. salą ėmė valdyti Ujunidų dinastija. 1235 m. Bahreiną užėmė persai, bet 1253 m. beduinų Usfuridų klanas išvijo persus. XIV a. Bahreinas pateko į Omano jūrinę imperiją, mokėjo duoklę Hormūzui, tuo tarpu pačią salą valdė vietinės beduinų grupuotės.

1521 m. Bahreiną užėmė portugalai ir valdė 80 metų, besinaudodami vietinių sunitų parama. 1602 m. portugalų valdžią nutraukė Safavidai, sustiprinę šiizmo įtaką saloje. Persų valdymo laikotarpiu bahreiniečių klanai išlaikė savo autonomiją. XVIII–XIX a. Bahreiną valdė įvairios nuolat tarpusavy kariaujančios arabų grupuotės iš Kuveito, Saudo Arabijos, Omano. 1868 m. Bahreino klanai sudarė sąjungą su Britanija, britai pripažino bahreiniečių savivaldą ir suteikė jiems karinę apsaugą, tačiau 1892 m. Britanija visiškai uzurpavo Bahreiną. Prieš britus pradėti sukilimai.

Iki 1957 m. britai išlaikė savo faktinę valdžią Bahreine per marionetinius monarchus. Į Bahreiną pretenzijas reiškė Iranas, tai skatino įtampą tarp vietos šiitų ir sunitų. Britai įvairiomis priemonėmis bandė mažinti persų įtaką saloje. XX a. pr. Bahreinas labiausiai garsėjo dėl perlų gavybos, bet nuo 1931 m. čia suklestėjo naftos pramonė.

Po Antrojo pasaulinio karo vėl prasidėjo sukilimai prieš britus, vietiniai žydai buvo priversti apleisti kraštą. 1957 m. Iranas paskelbė Bahreiną savo 14-ąja provincija. Britanija ir Arabų šalys pasmerkė tokius Irano veiksmus, mažinant šiitų įtaką, į Bahreiną atgabenta daug sunitų arabų iš kitų šalių, imigrantų iš britų kolonijų. 1970 m. JTO sprendimu buvo nutarta suteikti Bahreinui nepriklausomybę. 1971 m. ji buvo paskelbta, šalis įstojo į Arabų lygą.

Dėl naftos bumo šalis pasiekė ekonominį klestėjimą, o prasidėjus Libano pilietiniam karui, Artimųjų Rytų finansų centras persikėlė iš Beiruto į Manamą. Po 1979 m. Irano islamo revoliucijos, vietiniai šiitai organizavo nesėkmingą perversmą. Po XX a. pab. neramumų, 1999 m. monarchu buvo išrinktas Hamad ibn Isa Al Khalifa, kuris atliko nemažai reformų (parlamento rinkimus, moterų rinkimo teisę, paleido politinius kalinius). 2002 m. šalis oficialiai tapo Bahreino Karalyste. 2001 m. Bahreinas ir Kataras išsprendė teritorinius konfliktus dėl Havaro salų. 2011 m. prasidėjus „Arabų pavasariui“, dideli neramumai vyko ir Bahreine.

Politinė sistema[taisyti | redaguoti kodą]

Bahreino žemėlapis
Pagrindinis straipsnis – Bahreino politinė sistema.

Administracinis suskirstymas[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Bahreino administracinis suskirstymas.

Bahreinas suskirstytas į 5 muchafazas:

Žemėlapis Muchafazos
Governorates of Bahrain.svg
1. Sostinės muchafaza
2. Vidurinė muchafaza
3. Muharako muchafaza
4. Šiaurės muchafaza
5. Pietų muchafaza

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Bahreino geografija.
Saulėlydis Budaijos įlankoje

Bahreinas susideda iš 33 salų, esančių Persijos įlankoje, tarp Arabijos ir Kataro pusiasalių: didžiausią dalį teritorijos užima Bahreino sala, kitos didesnės salos – Muharakas, Sitra, Havaro salos ir Um an Nasanas. Bahreino salą su Saudo Arabija jungia didžiulis pylimas, kuriuo eina automobilių kelias. Salos sudarytos daugiausia iš klinčių. Paviršius – žemuma. Didžiausias aukštis 135 m (Duchano kalva Bahreino salos viduryje). Salose vyrauja smėlio dykumos, akmeningos stepės ir įdruskėjusios pelkės, vadinamos sebchomis.

Klimatas[taisyti | redaguoti kodą]

Klimatas karštas ir labai sausas, priskiriamas dykumų klimato (BW) kategorijai. Sausį temperatūra 10-20 °C, liepą 30-38 °C. Vidutinis metinis kritulių kiekis 70 mm, per metus niekada neiškrenta daugiau 100 mm kritulių. Lyja beveik tik žiemos mėnesiais. Vandens temperatūra Bahreino įlankoje rugpjūčio mėn. pakyla iki 35 °C, vandens druskingumas 48 %. Dažnos dulkių audros.

Nuvola apps kweather.svg Muharako klimatas Weather-rain-thunderstorm.svg
Mėnuo Sau Vas Kov Bal Geg Bir Lie Rgp Rgs Spa Lap Gru Metinis
Vidutinė temperatūra °C 17 18 21 25 30 33 34 34 33 29 25 19 27
Krituliai mm 15 16 14 10 1 0 0 0 0 1 4 11 71
Duomenys: Bahreino klimatas, Muharakas[3] 2014 04 29

Augmenija ir gyvūnija[taisyti | redaguoti kodą]

Būdinga kserofitinė ir halofitinė augalija. Daug paukščių. Bahreino įlankoje veisiasi baltieji ir tigriniai rykliai, sardinės, lašišos, tunai, medūzos, jūrų žvaigždės, jūrų ežiai, vėžiagyviai, aštuonkojai ir kiti moliuskai. Yra apie 2000 koralų rūšių.

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Bahreino ekonomika.

Bahreinas buvo vienas iš pagrindinių perlų rinkimo centrų, bei jų gavyba sumažėjo XX a. 1931 m. buvo atrasta nafta, iš kurios pelno buvo rengiami šalies modernizavimo projektai, daugiausia šalies sveikatos apsaugos ir švietimo sistemose. Nafta ir jos produktai sudaro 60 % Bahreino eksporto, bet prognozuojama kad nafta Bahreine išseks jau po 10–20 metų. Šalyje yra aliuminio lydymo, chemijos pramonės (plastikai, dažai), bankininkystės ir finansų (šaliai priklauso ketvirtadalis „Gulf Air“ oro transporto bendrovės akcijų), laivų taisymo ekonomikos šakos. Yra žvejybos pramonė, auginami vaisiai ir daržovės (Bahreinas įsivežė žemės ir įrengė drėkinimo sistemas, tik todėl čia galimas vaisių ir daržovių auginimas), bet dauguma jų yra eksportuojama.

Pagrindiniu šalies prekybos partneriu yra Saudo Arabija.

Demografija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Bahreino demografija.
Bahreino populiacijos kitimas 1961 – 2003 m. Per šį laikotarpį Bahreino gyventojų skaičius išaugo maždaug 4 kartus. Šalies populiacija grafike yra pateikiama tūkstančiais.

Bahreinas yra viena iš tankiausiai apgyvendintų valstybių pasaulyje. Maždaug du trečdaliai gyventojų yra arabai. Be to, didelę populiacijos dalį sudaro persai. Pagrindinė kalba – arabų. Kitos plačiau paplitusios kalbos yra anglų, persų ir urdu. Pasak 2001 m. surašymo, 15 m. ir vyresnių žmonių raštingumas šalyje yra 86,5 % (vyrų – 88,6 %, moterų – 83,6 %). Anot 2009 m. apskaičiavimų, vidutinė numatomo gyvenimo trukmė skaičiuojant nuo gimimo Bahreine yra 75,16 metų (vyrų – 72,64 m., moterų – 77,76 m.) – kiek didesnė nei Lietuvos.[4] Gyventojų amžiaus struktūra: [4]

  • 0-14 metų: 25,9 %
  • 15-64 metų: 70,2 %
  • 65 metų ir vyresni: 3,9 % (2009 m. apsk.)

Religija[taisyti | redaguoti kodą]

Oficiali Bahreino religija yra islamas, kurią praktikuoja didžioji dalis šalies gyventojų. Tiesa, dėl imigrantų antplūdžio iš nemusulmoniškų valstybių (daugiausiai Indijos, Filipinų ir Šri Lankos[5]) musulmonų procentas šalyje pastaruoju metu sumažėjo. Pasak 2001 m. surašymo, musulmonai sudaro 81,2 % šalies gyventojų, krikščionys – 9 %, kiti – 9,8 %.[4]. Anot neoficialių šaltinių, 33 % Bahreino musulmonų yra sunitai, 66 % – šiitai.[6]

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Bahreino kultūra.

Kita informacija[taisyti | redaguoti kodą]

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Bahreinas
Commons-logo.svg Vikiteka: Bahreinas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]