Čikaga

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Čikaga
Chicago
   Seal of Chicago, Illinois.svg      Flag of Chicago, Illinois.svg   
20090524 Buildings along Chicago River line the south border of the Near North Side and Streeterville and the north border of Chicago Loop, Lakeshore East and Illinois Center.jpg
Čikaga prie Čikagos upės

Čikaga
41°52′55″ š. pl. 87°37′40″ v. ilg. / 41.88194°š. pl. 87.62778°r. ilg. / 41.88194; 87.62778 (Čikaga)Koordinatės: 41°52′55″ š. pl. 87°37′40″ v. ilg. / 41.88194°š. pl. 87.62778°r. ilg. / 41.88194; 87.62778 (Čikaga)
Laiko juosta: (UTC-6)
------ vasaros: (UTC-5)
Valstybė Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos
Valstija Ilinojus Ilinojus
Meras Rahm Emanuel (D)
Gyventojų (2015) 2 721 000
Plotas 606 km²
Tankumas (2015) 4 490 žm./km²
Tinklalapis egov.cityofchicago.org
Commons-logo.svg Vikiteka ČikagaVikiteka

Čikaga (angl. Chicago) – trečiasis pagal dydį JAV miestas, esantis šiaurės rytų Ilinojaus valstijoje.[1] Ribojasi su Indianos šiaurės vakarų siena ir Mičigano ežero pietvakarių pakrante. Čikagos miestas 1833 m. buvo įkurtas prie Čikagos upės. Dėl labai patogios geografinės padėties greitai tapo svarbiu pramonės ir transporto centru. Beveik visas pats Čikagos miestas be priemiesčių yra Kuko apygardoje; tik Čikagos O'Haro tarptautinis oro uostas yra Du Peidžo apygardoje. Per 150 metų daugiau nei šimtas priemiesčių įsikūrė aplink Čikagą. Čikagoje, kartu su priemiesčiais ir 9 aplinkinėmis apygardomis, metropolinėje teritorijoje gyvena 9,5 milijono gyventojų (2016 m.) 6856 km² plote. Miesto dangoraižiai, vietinis maistas, politinės tradicijos ir sporto komandos yra vieni labiausiai atpažįstamų simbolių.

Pavadinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Indėnai potavatomiai pelkes, kurių vietoje vėliau iškilo Čikaga, vadino shikaakwa. Jų kalboje tai reikštų „laukiniai svogūnai“ arba „česnakai“.[2] Europiečiai keliautojai perėmė šį vietovardį ir apylinkėse tekančiai upei davė Chetagu arba Shikago vardą. Pirmą kartą miesto vardą, kaip Checagou, savo memuaruose 1679 m. pavartojo Robert de LaSalle.[3]

Čikaga žinoma dar tokiomis pravardėmis – Antrasis miestas, Vėjų miestas, Plačiapetis miestas.[4]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Čikaga apie 1907 m.

Jean Baptiste Pointe du Sable buvo pirmas žinomas nevietinis gyventojas, kuris sukūrė prekybinį postą apie 1770 m. 1795 m. JAV valdžia įsigijo žemės šioje apylinkėje, kurioje pastatė tvirtovę. 1803 m. kariuomenė įrengė Fort Dearborn tvirtovę, išsilaikiusią iki 1812 m. Pagal 1804 ir 1833 m. sutartis, vietiniai indėnai išsikraustė ir oficialiai miestelis buvo įkurtas 1833 m. rugpjūčio 12 d. prie Čikagos upės. Miesto statusą gavo 1837 m. kovo 4 d. ir amžiaus viduryje ėmė sparčiai plėstis.[5] Miesto plėtrą paskatino 1838 m. nutiestas pirmasis geležinkelis, taip pat 1848 m. baigta Ilinojaus ir Mičigano kanalo statyba, kuris sujungė sujungė Mičigano ežerą (per Čikagos upę) su Ilinojaus upe (gana toli nuo Čikagos miesto); šis kanalas buvo uždarytas 1933 m. Čikaga labai greitai augo ir tapo svarbiu pramonės ir transporto centru JAV centrinėje dalyje. XIX amžiuje Čikagos plėtrą toliau lėmė tiesiami geležinkeliai, kuriais gabentos prekės ir keleiviai. Dėl gero vandens susisiekimo su Didžiaisiais ežerais, Misisipės upės kanalais ir Ilinojaus, ir kitomis upėmis, Čikaga tapo svarbiu ir laivų uostu. Tai leido plėtoti gyvulių ūkius ir mėsos pramonę. Čikagos pietinėje dalyje įsikūrė viena didžiausių pasaulyje mėsos perdirbimo įmonė „Union Stock Yards“. 1871 m. įvyko vadinamasis Didysis Čikagos gaisras, sunaikinęs didesnę miesto dalį (apie 10 km²) ir palikęs daugiau nei 100 tūkst. žmonių benamiais, tačiau miestas greitai atsistatė.[6]

Per darbininkų streiką Haymarket, įvykusį Čikagoje 1886 m. gegužės 4 d., kilusių riaušių metu žuvo keli gyventojai. 1893 ir 1933 m. mieste surengtos pasaulinės parodos. Apie 1900 m. Čikaga išaugo į penktą pagal dydį pasaulio miestą.[7]

Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Čikaga laikoma Vidurio Vakarų finansų, ekonomikos ir kultūros lopšiu. Tai tarptautinis prekybos ir finansų centras; čia veikia keletas vertybinių popierių biržų.

Čikagos darbo rinka užima trečią vietą JAV pagal pagaminamą produkciją (442 mlrd. JAV dol.).

Mieste ir priemiesčiuose yra įsikūrusios 66 iš Fortune 500 didžiausių JAV kompanijų, tarp jų: „Boeing“, „Sara Lee“, „Walgreens“, „Motorola“, „Caterpillar“, „Sears“, „State Farm Insurance“, „Allstate“, „Deere“, „McDonald's“, „Aon“, „Office Max“, „USG“ ir „Tribune Company“.

Transportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Oro uostai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis Čikagos oro uostas yra Čikagos O'Haro tarptautinis oro uostas, esantis Čikagos šiaurės vakarinėje dalyje. Nuo 1962 iki 1997 m. O’Haro oro uostas buvo užimčiausias pasaulio oro uostas.[reikalingas šaltinis] Plona žemės juosta sujungia pagrindinę Čikagos dalį su O’Haro oro uostu. Antras pagal dydį ir senesnis Čikagos oro uostas yra Čikagos Midvėjaus oro uostas, esantis miesto pietvakarinėje pusėje. Nuo 1932 iki 1962 m., kai buvo buvo vykdomi O’Haro oro uosto plėtimo darbai, Midvėjaus oro uostas užėmė jo, kaip užimčiausio pasaulio oro uosto, statusą. Dar vienas, mažesnis Meigs Fildo oro uostas, buvęs Mičigano ežero pusiasalyje, – apleistas, uždarytas nuo 2003 m., mero Richard M. Deil jaun. įsakymu.[8]

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Čikagiečiai save identifikuoja pagal gyvenamąjį rajoną, į kuriuos miestas buvo suskirstytas 1920 m. Čikagos universiteto pagalba. Afrikos amerikiečiai sudaro du penktadalius miesto gyventojų, kas trečias gyventojas yra baltųjų rasės, kas ketvirtas – ispanų kilmės ir kas dvidešimtas yra azijietis. Čikagoje yra taip pat įsikūrusi viena didžiausių išeivių iš Lietuvos bendruomenė.

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1850 m. ir 2000 m.
1850 m.sur. 1860 m.sur. 1870 m.sur. 1880 m.sur. 1890 m.sur. 1900 m.sur. 1910 m.sur. 1920 m.sur. 1930 m.sur. 1940 m.sur.
29 963 112 172 298 977 503 185 1 099 850 1 698 575 2 185 283 2 701 705 3 376 438 3 396 808
1950 m.sur. 1960 m.sur. 1970 m.sur. 1980 m.sur. 1990 m.sur. 2000 m.sur. - - - -
3 620 962 3 550 404 3 366 957 3 005 072 2 783 726 2 896 016 - - - -


Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Čikagos panorama prietemoje, žiūrint į pietus iš Šiaurės aveniu paplūdimio

Čikaga yra stačiakampio plano. Miesto centras išsidėstęs prie Mičigano ežero. Pietinėje dalyje daugiausia sukoncentruota pramonė. Čikagoje vyrauja po 1871 m. gaisro statyti pastatai. Tuomet didžiausią įtaką miesto architektūrai padarė vadinamoji Čikagos mokykla. XIX a. pabaigoje mieste statyti eklektiniai, neoklasicistiniai pastatai. XX a. pirmoje pusėje mieste vyravo Bauhauso architektūra, pradėtos naudoti plieninės, kabamosios ekraninės konstrukcijos. Čikaga laikoma pirmuoju pasaulyje miestu, kuriame pradėti statyti dangoraižiai. Čikagoje stovi daugiau kaip 200 pastatų, kurių aukštis yra virš 100 metrų. Aukščiausias dangoraižis – Sears Tower. Čikaga turi ilgametes aukštybinės statybos tradicijas, o nuo 1973 m. užima pirmąją vietą JAV.

Švietimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • De Paulio universitetas
  • Šiaurės Vakarų universitetas
  • Čikagos valstybinis universitetas
  • Ruzvelto universitetas
  • Ilinojaus šiaurės rytų universitetas
  • Ilinojaus universitetas
  • Ilinojaus technologijos institutas

Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

U.S. Cellular Field stadionas pietinėje miesto dalyje
Klubas Lyga Sportas Stadionas/arena Įkūrimo metai Laimėjimai
Čikagos „Cubs“ MLB Beisbolas Wrigley Field 1876 2 čempionatai
Čikagos „White Sox“ MLB Beisbolas US Cellular Field 1900 3 čempionatai
Čikagos „Bears“ NFL Amerikietiškas futbolas Soldier Field 1919 1 Super Bowl laimėjimas, 8 lygos čempionatai
Čikagos „Bulls“ NBA Krepšinis United Center 1966 6 NBA čempionatai
Čikagos „Blackhawks“ NHL Ledo ritulys United Center 1926 5 Stanley taurės
Čikagos „Fire“ MLS Futbolas Toyota Park 1997 1 MLS taurė
Čikagos „Bandits“ NPF Moterų Softbolas Elgin 2005
Čikagos „Sky“ WNBA Moterų Krepšinis UIC Pavilion 2005
Čikagos „Red Stars“ NWSL Moterų Futbolas Toyota Park 2007

Mieste 1994 m. vyko XV pasaulio futbolo čempionatas.

2006 m. laikraštis „The Sporting News“ išrinko Čikagą geriausiu JAV miestu sportui. Miestas turi 15 sportinių klubų ir yra vienas iš nedaugelio JAV miestų sugebėjusių išlaikyti klubus savo miesto ribose. Čikagos „White Sox“ paskutinį kartą tapo stipriausia beisbolo komanda 2005 m. Labiausiai pasaulyje atpažįstama komanda yra Čikagos „Bulls“, kurie, vedami Maiklo Džordano net šešis kartus laimėjo NBA čempionatą paskutiniame XX a. dešimtmetyje. Klubas rungtyniauja United Center arenoje, esančioje vakarinėje miesto dalyje.

2007 m. balandžio 14 d. miestas įveikė konkuruojantį Los Andželą ir atstovavo JAV tarptautiniu mastu dėl teisės organizuoti 2016 m. vasaros olimpiadą, tačiau 2009 m. spalio 2 d. pralaimėjo Rio de Žaneirui.

Miestų partnerystė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestai, su kuriais Čikaga yra užmezgusi partnerystės ryšius:[9]

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Čikaga. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 335-337 psl.
  2. Swenson, John F. (1991). „Chicagoua/Chicago: The origin, meaning, and etymology of a place name“. Illinois Historical Journal 84 (4): 235–248. ISSN 0748-8149. OCLC 25174749. 
  3. Quaife, Milo M. (1933). Checagou: From Indian Wigwam to Modern City, 1673–1835. Chicago, Ill: University of Chicago Press.
  4. Sarah S. Marcus (2005). “Chicago's Twentieth-Century Cultural Exports”, Encyclopedia of Chicago. Chicago: Chicago Historical Society.
  5. (2005) “Metropolitan Growth”, Encyclopedia of Chicago. Chicago Historical Society. Tikrinta 2013-12-05.
  6. „Urban Infernos Throughout History“. History. Nuoroda tikrinta 2017-01-24. 
  7. „Largest Cities Throughout History“. ThoughtCo. Nuoroda tikrinta 2017-06-24. 
  8. „Daley cites security in closing of Meigs, Pilots' group blasts overnight demolition of runway“. Friends of Meigs Field. Nuoroda tikrinta 2008-06-05. 
  9. „Chicago Sister Cities“. Chicago Sister Cities International. 2009. Nuoroda tikrinta 2009-07-22.