Eugenijus Miliūnas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Eugenijus Viktoras Miliūnas)
Peršokti į: navigacija, paiešką
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta šaltinių ar nuorodų į juos.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.
Eugenijus Miliūnas
Mykolo Žilinsko galerija Kaune
Mykolo Zilinsko paveikslu galerija.2007-04-06.jpg
Mykolo Zilinsko paveikslu galerija1. 2007-04-06.jpg

Eugenijus Miliūnas (g. 1952 m. rugsėjo 8 d. Kaune) – lietuvių architektas, visuomenininkas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1975 m. baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą, įgijo architekto specialybę. 19801997 m. dirbo architektu AB „Miestprojektas“ Kaune, nuo 1991 m. vadovavo VIII-ajam projektavimo skyriui.

1995 m. dėstė Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakultete, 1996 m. Vilniaus Gedimino technikos universiteto architektūros katedroje (docentas). Nuo 1993 m. dėsto VDA Kauno dailės instituto architektūros katedroje (docentas).

Nuo 1992 m. vadovauja individualiai projektavimo įmonei „E. Miliūno studija“. Nuo 1977 m. priklauso Lietuvos architektų sąjungai, buvo Kauno skyriaus valdybos narys (19781997 m.).

Projektai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Kalniečių III mikrorajono prekybinis ir visuomeninis centras, Kaunas, 1988.
  • Mykolo Žilinsko dailės galerija (kartu su K. Kisieliumi, S. Juškiu), Kaunas, 1989.
  • Tremtinių koplyčia (kartu su R. Antiniu), Rokiškis, 1993.
  • Lietuvos akcinis inovacinis bankas, Kauno filialas (kartu su D. Paulauskiene, V. Merkevičiumi, E. Naruševičiumi, V. Čalka), Kaunas, 1995.
  • Teritorijos tarp Dangės upės, Pilies gatvės, AB „Baltijos laivų statykla“ ir Kuršių marių naudojimo projektas (kartu su L. Šliogeriene, V. Šliogeriu, D. Trainausku), Klaipėda, 1998.
  • Sporto ir kultūros rūmai Kaune (kartu su A. Bubliu, D. Paulauskiene, M. Mankumi, L. Tuleikiu, G. Balčyčiu, D. Trainausku, V. Makaraičiu, A. Kazlausku, V. Čalka), Kaunas, 1998.
  • Kultūros ir turizmo informacijos centras (kartu su M. Mankumi), Nida, 2000.
  • Kauno pramogų ir sporto rūmų Nemuno saloje projektas (kartu su A. Bubliu, A. Ramanausku, V. Čalka, A. Ražaičiu), Kaunas, 2006.
  • Daugiafunkcinis centras vietoje senojo „Merkurijaus“ Kaune, Laisvės al., su Algimanto Kančo studija,[1] pradėtas 2011 m.

Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]