Arvydas Šliogeris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Arvydas Šliogeris
Sliogeris03.JPG
Arvydas Šliogeris (2008 m.)
Gimė 1944 m. rugsėjo 12 d.
Panevėžys
Mirė 2019 m. gruodžio 18 d. (75 metai)
Vilnius
Sutuoktinis (-ė) Zita Šliogerienė
Veikla filosofas, vertėjas, eseistas
Partija 1972 m. TSKP
Alma mater 1967 m. Kauno politechnikos institutas

Marijus Arvydas Šliogeris (1944 m. rugsėjo 12 d. Panevėžyje – 2019 m. gruodžio 18 d. Vilniuje [1]) – Lietuvos filosofas, vokiečių egzistencializmo tyrinėtojas, filosofinių tekstų vertėjas, eseistas. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė ir užaugo mokytojų šeimoje. Tėvas dėstė lotynų, vokiečių kalbas, mama – braižybą, geografiją. Šeima gyveno sodyboje miesto pakrašty, turėjo nedidelį ūkį, augino gyvulius.

Aukso medaliu baigė Panevėžio 2-ąją vidurinę mokyklą. 19621967 m. studijavo Kauno politechnikos instituto Cheminės technologijos fakultete.

1970 m. pradėjo dirbti Vilniaus universiteto Filosofijos katedroje, 19732012 m. dėstė filosofiją, 1979 m. docentas. 1987 m. filosofijos mokslų daktaras. [2][3] 1990 m. vienas Lietuvos liberalų sąjungos steigėjų. 2003–2012 m. VU Filosofijos katedros vedėjas, nuo 2012 m. profesorius emeritas. Nuo 2007 m. LMA tikrasis narys (filosofija). [4]

Filosofija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vienas produktyviausių Lietuvos filosofų. Atgimimo metais aktyviai reiškėsi publicistikoje. Viešojoje erdvėje pagarsėjo aštriais, vaizdingais, neretai prieštaringais pasisakymais. Šiam filosofui būdingas hierarchinės visuomenės struktūros vertinimas ir egalitarizmo (žmonių lygybės idėjos) kritika. [5] Pasisakė prieš referendumo procesą kaip neatitinkantį jo pažiūrų, nes jame balso vertė nepriklauso nuo žmogaus socialinės padėties.[6]

Arvydo Šliogerio mąstymui būdinga filosofinės įžvalgos jėga, gelminių filosofijos pamatų apmąstymas, paradoksalumas, virtuoziška kalbinė raiška, originalumas ir pagarba tradicijai, kūrybingas didžiųjų Vakarų mąstytojų idėjų įtraukimas į savąjį filosofavimo lauką ir individualumo išsaugojimas, kasdienės patirties refleksijos jungimas su pamatinių Vakarų filosofijos tekstų apmąstymu. Jo filosofijos pagrindinės temos – esmas ir niekis, jusliškumas ir antjusliškumas, matymas ir mąstymas, nežmogiškasis pasaulis kaip imanentinių transcendencijos fenomenų vietovė, kalbos fenomeno prigimtis, jusliškai patiriamų daiktų ir kalbiškai kuriamos antjuslinės srities santykis, meilė gimtinei (filotopija), Vakarų filosofijos ir kultūros likimas, šiuolaikinės Vakarų visuomenės būklė. Daug prisidėjo kuriant šiuolaikinę filosofinę lietuvių terminiją ir ugdant Lietuvos filosofus, aktyviai reiškėsi kaip lietuvybės ir lietuvių kalbos visuomeninio statuso gynėjas.[7]

Arvydas Šliogeris išvertė Karlo Poperio, Martino Haidegerio, Georgo Hėgelio, Artūro Šopenhauerio, Frydricho Nyčės, Hanos Arent, Albero Kamiu, Karlo Markso veikalų.[8]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Krikščioniškosios filosofijos modernizacijos bandymų kritika: V. Solovjovo ir jo lietuviškųjų sekėjų filosofijos pagrindu: medžiaga lektoriui. – Vilnius, 1973. – 19 p.
  • Žmogaus pasaulis ir egzistencinis mąstymas. – Vilnius: Mintis, 1985. – 277 p.
  • Daiktas ir menas: du meno kūrinio ontologijos etiudai. – Vilnius: Mintis, 1988. – 204 p. – ISBN 5-417-00254-2
  • Būtis ir pasaulis: tyliojo gyvenimo fragmentai. – Vilnius: Mintis, 1990. – 569 p. – ISBN 5-417-00396-4
  • Sietuvos: eseistikos rinktinė. – Vilnius: Mintis, 1992. – 370 p. – ISBN 5-417-00572-X
  • Post scriptum: iš filosofijos dienoraščių. – Vilnius: Regnum, 1992. – 134 p.
  • Konservatoriaus išpažintys: 1988–1994 metų tekstai. – Vilnius: Pradai, 1995. – 402 p. – ISBN 9986-405-60-2
  • Transcendencijos tyla: pamatiniai filosofijos klausimai. – Vilnius: Pradai, 1996. – 853 p. – ISBN 9986-405-83-1
  • Niekio vardai: septyni antropotopijos etiudai. – Vilnius: Pradai, 1997. – 298 p. – ISBN 9986-776-64-3
  • Alfa ir Omega: ontotopijos metmenys. – Vilnius: Pradai, 1999. – 411 p. – ISBN 9986-943-45-0
  • Kas yra filosofija? – Vilnius: Strofa, 2001. – 189 p. – ISBN 9986-751-41-1
  • Niekis ir Esmas. – Vilnius: Apostrofa, 2005. – ISBN 9955-605-09-X
  • Būtis ir pasaulis: tyliojo gyvenimo fragmentai. – 2-oji patais. ir papild. laida. – Vilnius: Margi raštai, 2006. – 555 p. – ISBN 9986-09-309-0
  • Filosofijos likimas / Algis Mickūnas, Arvydas Šliogeris. – Vilnius: Baltos lankos, 2009. – 551 p. – ISBN 978-9955-23-214-8
  • Melancholijos archipelagai: žodžiai ir vaizdai. – Vilnius: Apostrofa, 2009. – 165 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-605-54-6
  • Bulvės metafizika: iš filosofo dienoraščių. – Vilnius: Apostrofa, 2010. – 274 p. – ISBN 978-9955-605-57-7
  • Transcendencijos tyla: pamatiniai filosofijos klausimai. – 2-oji laida. – Vilnius: Margi raštai, 2011. – 639 p. – ISBN 978-9986-09-403-6. – ISBN 9986-09-403-6
  • Lietuviškosios paraštės. – Vilnius: Vilniaus universitetas, 2011. – 384 p. – ISBN 978-9955-634-40-9
  • Nerimas: svarbiausių humanitarinių ir socialinių grėsmių bei jų pasekmių Lietuvai įžvalgos / Viktorija Daujotytė, Valentinas Mikelėnas, Arvydas Šliogeris ir kt. – Vilnius: Tyto alba, 2012. – 189 p. – ISBN 978-9986-16-894-2
  • Pokalbiai apie esmes / Arvydas Šliogeris ir Virginijus Gustas. – Vilnius: Tyto alba, 2013. – 359 p. – ISBN 978-9986-16-934-5

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]