Mantas Kvedaravičius
Mantas Kvedaravičius | |
---|---|
Gimė | 1976 m. birželio 28 d. Biržai |
Mirė | 2022 m. balandžio 2 d. (45 metai) Mariupolis, Ukraina |
Vaikai | 2 |
Veikla | režisierius |
Organizacijos | EXTIMACY FILMS |
Žymūs apdovanojimai | |
Mantas Kvedaravičius (1976 m. birželio 28 d. Biržuose – 2022 m. Mariupolyje, Ukrainoje[1]) – lietuvių režisierius.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Išsilavinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1994 m. baigė Biržų 2-ąją vidurinę mokyklą, 1998 m. – Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą, įgijo archeologo specialybę. Diplominio darbo tema – „Povandeninės archeologijos perspektyvos Lietuvoje“.[2] 2001–2003 m. dalyvavo Niujorko miesto universiteto absolventų centro, kultūros antropologijos mokslų daktaro programoje. 2007 m. Oksfordo universitete pabaigė socialinę ir kultūrinę antropologiją (magistro laipsnis), 2013 m. Kembridžo universitete įgijo socialinės antropologijos mokslų daktaro laipsnį, daktaro disertacijos tema: “Knots of absence: death, dreams, and disappearances at the limits of law in the Counter-Terrorism Zone of Chechnya”.[3] Kembridže dėstė religijos, teisės, politikos teorijos kursus.[4] M. Kvedaravičius kalbėjo lietuvių, anglų, rusų, ispanų, graikų kalbomis.[3]
Archeologiniai tyrinėjimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mantas Kvedaravičius tyrė dingusių ir kankintų žmonių istorijas Šiaurės Kaukaze.[4] Dalyvavo ir tyrinėjant Kabelių (Varėnos r.) akmens amžiaus gyvenvietę (vad. T. Ostrauskas), Trakų salos pilies tiltus, Merkinės (Varėnos r.) uosto vietos ir medinio laivo liekanas (vad. Z. Baubonis). Kartu su bendraminčiais tyrinėjo Luokesų (Molėtų r.) polines gyvenvietes, bandė surasti naujų povandeninės archeologijos objektų Rytų Lietuvos ežeruose, darė archeologijos objektų žvalgomuosius tyrimus, ieškojo naujų archeologijos objektų aerofotografijos metodais.[2]
Kita veikla
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuo 2010 m. buvo įmonės EXTIMACY FILMS vadovas.[5]
Mirtis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Žuvo 2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą metu nuo Rusijos karių, kuomet bandė palikti Mariupolį. Patikslinus informaciją paaiškėjo, jog buvo suimtas ir sušaudytas, o sužadėtinė Hana Bilobrova sugebėjo rasti sušaudytą kūną ir išgabenti į Lietuvą.[1]
Filmai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]„Barzakh“ (2011)
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Daugiausiai populiarumo sulaukęs lietuvių režisieriaus filmas „Barzakh“ buvo pristatytas Berlyno kino festivalyje „Panorama“. Filmas meniškai ir kritiškai parodo ilgus politinius kankinimus ir prievartą Čečėnijoje. Iš viso filmas yra pristatytas daugiau nei 40 tarptautinių kino festivalių ir yra laimėjęs daugiau kaip 15 tarptautinių kino dokumentikos apdovanojimų (tokių kaip „Amnesty International“ ir ekumeninės žiuri apdovanojimą). Šis filmas sulaukė plataus tarptautinės žiniasklaidos susidomėjimo dėl to, kad suteikė balsą daugeliui dingusių žmonių ir jų šeimų.[4]
„Mariupolis“ (2016)
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]„Mariupolis" – filmas-esė apie industrinį uostamiestį Ukrainoje, Donecko srityje, kur kažkada gyveno graikai.[6][7] 2015 m. M. Kvedaravičius nuvyko į Odesą filmuoti savo pilnametražio vaidybinio filmo „Stasis“. Kai atvyko į Mariupolį, režisierius suprato, jog šis miestas yra tinkamas pavaizduoti karo laukimą ir kasdienybę kare.[8] Taip ir buvo sukurtas jo antrasis dokumentinis filmas „Mariupolis“ – rytų Ukrainos portretas.[4]
„Partenonas“ (2019)
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]„Partenonas“ yra Manto Kvedaravičiaus bei Ukrainos ir Prancūzijos kinematografininkų sukurtas filmas. Venecijos kino festivalio konkursinėje programoje „Kino kritikų savaitė“ šis filmas sulaukė didelio dėmesio. Kino talentų atradimams skirtame renginyje ilgametražis filmas pateko tarp septynių geriausių filmų visame pasaulyje.[9]
„Mariupolis 2“ (2022)
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2016 m. filmo antroji dalis, rodanti 2022 m. vasario 24 d. prasidėjusio Rusijos invazijos į Ukrainą įvykius Mariupolyje. Pabaigus filmavimus režisieriui nepavyko palikti miesto ir jis buvo pagrobtas bei nužudytas.[10]
Apdovanojimai ir stipendijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Apdovanojimai ir nominacijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 2011 m. Sidabrinė gervė
Geriausias dokumentinis filmas – „Barzakh“ (rež. Mantas Kvedaravičius).
Nominacija: geriausias režisierius – Mantas Kvedaravičius („Barzakh“).[11]
- 2016 m. Sidabrinė gervė
Metų geriausias ilgametražis dokumentinis kino filmas – „Mariupolis“ (rež. Mantas Kvedaravičius).
Nominacija: metų geriausias operatoriaus darbas – Mantas Kvedaravičius, Vadym Ilkov, Viacheslav Poliantsev („Mariupolis“).[12]
- 2022 m. Europos kino apdovanojimai
Geriausias metų dokumentinis filmas – „Mariupolis 2“ (rež. Mantas Kvedaravičius).[13]
Stipendijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- „Nipkow“ programos stipendija (filmo projekto kūrimas), Berlynas, 2014 m.
- Garbės vizito stipendija, Granados vizualinės antropologijos centras ir socialinių-kultūrinių pokyčių tyrimų centras, Mančesterio universitetas, 2014 m.
- Podoktorantūros stažuotė, Europos socialinio fondo visuotinė dotacija, Lietuvos kultūros tyrimų institutas, Vilnius, 2013–2015 m.
- William Wyse disertacijos rašymo dotacija, Trejybės koledžas, Kembridžo universitetas, 2010 m.
- William Wyse lauko darbų stipendija, Trejybės koledžas, Kembridžo universitetas, 2007 m.
- Kembridžo Europos pasitikėjimo stipendija, Kembridžo universitetas, 2007–2010 m.
- Carr ir Stahl mokslinių tyrimų dotacija. Šv. Antonijaus kolegija, Oksfordo universitetas, 2006 m.[3]
Renginiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- „Scanorama“ 2013 m. nebaigtų filmų projektų renginyje „Work in Progress“ Mantas Kvedaravičius pristatė savo projektą „Stasis“.[14]
- 66-ajame Tarptautiniame Berlyno filmų festivalyje 2016 m. pristatė dokumentinį filmą „Mariupolis“.[15]
- Venecijos kino festivalyje 2019 m. ilgametražio vaidybinio filmo „Partenonas“ premjera.[16]
Publikacijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Menotti, F., Baubonis, Z., Brazaitis, D., Higham, T., Kvedaravicius, M., Lewis, H., Motuzaite, G. and Pranckenaite, E. 2005: The first lake – dwellers of Lithuania: late bronze age pile settlements on lake Luokesas. Oxford Journal of Archaeology (24(4) 381–403.
- Kvedaravicius, M. 1998: On perspectives of nautical archaeology in Lithuania. International Journal of Nautical Archaeology 27(4), 359-60.
- Baubonis, Z., Kraniauskas, R., Kvedaravičius, M. 2001: Luokesų ežero senovės gyvenvietės povandeniniai archeologiniai tyrinėjimai (Molėtų r.). Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2000 metais, 228–231.
- Baubonis, Z., Kraniauskas, R., Kvedaravičius, M. 2001: Merkinės uosto povandeniniai archeologiniai tyrinėjimai (Varėnos r.). Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2000 metais, 231–232.
- Baubonis, Z., Kvedaravičius, M., Motuzaitė, G., Pranckėnaitė, E. 2003: Luokesų ežero II senovės gyvenvietė (Molėtų r.). Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2002 metais, 320–322.
- Baubonis, Z., Kvedaravičius, M., Motuzaitė, G., Pranckėnaitė, E. 2004: Luokesų ežero II polinė gyvenvietė (Molėtų r.). Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2003 metais, 284–286.
- Kvedaravičius, M. 2006: Juodonių senkapis (Kauno r.). Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2004 metais, 127–128.
- Brazaitis, D., Kvedaravičius, M., Zabiela, G. 2006: Dujotiekio trasa Kaunas-Šakiai. Archeologiniai žvalgymai. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2004 metais, 276–277.
- Baubonis, Z., Kvedaravičius, M., Motuzaitė, G., Pranckėnaitė, E. Kvedaravičius, M. 2006: Luokesų ežero I ir II polinės gyvenvietės (Molėtų r.). Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2004 metais, 314–316.
- Kvedaravičius, M., Pranckėnaitė, E. 2006: Rytų Lietuvos ežerų povandeniniai archeologiniai žvalgymai. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2004 metais, 316–317.
- Kvedaravičius, M., Pranckėnaitė, E. 2006: Povandeniniai archeologiniai žvalgymai Rytų Lietuvos ežeruose. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2004 metais, 419–420.
- Baubonis, Z., Kvedaravičius, M., Motuzaitė, G., Pranckėnaitė, E. 2006: Luokesų ežero II polinė gyvenvietė (Molėtų r.). Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2005 metais, 416–419.
- Kvedaravičius, M., Baubonis, Z., Pranckėnaitė, E., 2007: Luokesų ežero polinė gyvenvietė II. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2006 metais, 501–503.
- Pranckėnaitė, E., Baubonis, Z., Kvedaravičius, M., 2008: Luokesų ežero polinė gyvenvietė I. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2007 metais, 526–528.
- Baubonis, Z., Kvedaravičius, M., Pranckėnaitė, E., 2009: Luokesų ežero polinė gyvenvietė I. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2008 metais, 518–521.
- Baubonis, Z., Kvedaravičius, M., Kraniauskas, R., Pranckėnaitė, E., 2009: Povandeniniai archeologiniai žvalgymai Rytų Lietuvos ežeruose ir upėse. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2008 metais, 522–524.[2]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 „Pranešė tikrąją Manto Kvedaravičiaus mirties priežastį: žuvo ne nuo raketos“. delfi.lt. 2022-04-05. Nuoroda tikrinta 2022-04-06.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 „Mantas Kvedaravičius – Lietuvos archeologijos draugija“. lad.lt.
- ↑ 3,0 3,1 3,2 „Mantas Kvedaravičius“. autoriniokinoaljansas.lt.
- ↑ 4,0 4,1 4,2 4,3 „Mantas Kvedaravičius“. lithuanianculture.lt.
- ↑ „EXTIMACY FILMS“. rekvizitai.vz.lt.
- ↑ „Mariupolis“. kinopavasaris.lt. Suarchyvuotas originalas 2023-02-02. Nuoroda tikrinta 2022-04-02.
- ↑ „„Mariupolis“ – filmas apie konflikto miestą be konflikto | kl.lt“. kauno.diena.lt.
- ↑ „Filmas „Mariupolis“: mozaika apie miestą ir karą“. 15min.lt.
- ↑ „Partenonas“. www.forumcinemas.lt.
- ↑ „Pranešė tikrąją Manto Kvedaravičiaus mirties priežastį: žuvo ne nuo raketos“. delfi.lt. Delfi. 2022-04-05. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
- ↑ Ziminaitė, Karina. „„Sidabrinė gervė 2011“: triumfavo „Kai apkabinsiu tave“, susišlavęs net 8 apdovanojimus“. 15min.lt.
- ↑ „„Sidabrinė gervė“: triumfavo „Ramybė mūsų sapnuose“, už gyvenimo nuopelnus apdovanota Izabelė Pinaitytė“. 15min.lt.
- ↑ Europos kino apdovanojimuose nugalėjo Ukrainoje nužudyto Manto Kvedaravičiaus filmas „Mariupolis 2“ Archyvuota kopija 2022-12-12 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ „Į „Scanoramą” susirinko svarbūs kino industrijos atstovai“. www.lkc.lt.
- ↑ „„Berlinalėje“ – tarptautiniam apdovanojimui nominuotas M. Kvedaravičiaus „Mariupolis““. lrt.lt. 2016-02-17.
- ↑ „Kultūros diena. Manto Kvedaravičiaus filmas atrinktas vos tarp septynių iš viso pasaulio: filmo „Partenonas“ premjera Venecijos kino festivalyje jau kitą savaitę“. lrt.lt. 2019-08-29.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Mantas Kvedaravičius IMDb svetainėje