Giedrė Beinoriūtė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Giedrė Beinoriūtė 2012 m.

Giedrė Beinoriūtė (g. 1976 m. rugpjūčio 23 d. Vilniuje) – Lietuvos kino režisierė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2001 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Teatro ir kino fakultete įgijo kino ir TV režisūros specialybės magistro laipsnį.

20012007 m. dirbo „Vaikų linijos” savanore konsultante ir konsultavimo internetu programos koordinatore.

Nuo 2004 m. Lietuvos kinematografininkų sąjungos narė[1].

2006 m. kartu su Antanu Gluskinu ir Jurga Gluskiniene įsteigė studiją „Monoklis”[2].

Nuo 2007 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje TV režisūros studentams dėsto scenarijaus rašymo pagrindus.

Giedrė Beinoriūtė dirbo asistente režisieriaus Šarūno Barto filme „Septyni nematomi žmonės“ (2005 m.) ir režisieriaus Arūno Matelio filme „Prieš parskrendant į žemę“ (2005 m.).

Su aktoriumi G. Storpirščiu išleido eilėraščių knygutę „Laiškai Karaliui“[3].

Režisuoti spektakliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Režisuoti filmai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1997 m. Mano vienišos draugės – LMA Mokomoji kino ir TV studija
  • 1999 m. Mama, tėtė, brolis, sesė – LMA Mokomoji kino ir TV studija
  • 2002 m. Troleibusų miestas – VG studija
  • 2005 m. Egzistencija – VG studija
  • 2005 m. Vulkanovka. Po didžiojo kino – VG studija
  • 2007 m. Gyveno senelis ir bobutė – VG studija
  • 2008 m. Balkonas – Monoklis‏

Apdovanojimai ir nominacijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 2003 m. Tarptautiniame kino festivalyje „International Audiovisual Festival Baku“ (Azerbaidžanas)‏, už filmą „Troleibusų miestas“[4].
  • 2005 m. Nominuotas geriausio trumpametražio Europos filmo „Les Lutins“ apdovanojimui (Paryžius, Prancūzija) ‏filmas „Egzistencija“[5].
  • 2005 m. Apdovanota Lietuvos kinematografininkų sąjungos premija „Už atskleistą kino poveikį žmonių gyvenimui filme „Vulkanovka. Po didžiojo kino“.
  • 2006 m. Garbės diplomas „Honorable mention“ tarptautiniame kino festivalyje „Curtas Vila do Conde“ (Portugalija) ir II-uoju diplomu NVS ir Baltijos šalių kino festivalyje „Киношок“ (Anapa, Rusija) už filmas „Vulkanovka. Po didžiojo kino“[6].
  • 2006 m. Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos profesionaliojo meno debiuto premija už filmus „Egzistencija“ ir „Vulkanovka. Po Didžiojo kino“.
  • 2007 m. Tarptautiniame kino festivalyjefilmui „СТУПЕНИ“ Kijeve (Ukraina), kategorijoje „Žmogaus teisės“ skirta I-oji vieta už filmą „Gyveno senelis ir bobutė“[7].
  • 2007 m. Apdovanota Lietuvos kinematografininkų sąjungos premija „Už autentišką santykį su tikrove“ dokumentinių filmų kategorijoje.
  • 2009 m. pelnė Sidabrinės gervės apdovanojimą už filmą „Balkonas“.
  • 2012 m. pelnė Sidabrinės gervės apdovanojimą už Metų geriausią ilgametražį dokumentinį kino filmą „Stebuklų laukas“ (rež. Mindaugas Survila, prodiuserės Jurga Gluskinienė ir Giedrė Beinoriūtė).[8]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]