Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė
Gimė: 1954 m. balandžio 30 d.
Ežaičiai, Klaipėdos rajonas
Mirė: 2014 m. lapkričio 28 d. (60 metų)
Kaunas
Sutuoktinis(-ė): Justas Tolvaišis
Vaikai:

Julija, Teresė Laima

Veikla: menotyrininkė, architektūros istorikė
Alma mater: 1977 m. LSSR dailės institutas

Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė (1954 m. balandžio 30 d. Ežaičiuose, Klaipėdos rajonas – 2014 m. lapkričio 28 d. Kaune) – Lietuvos menotyrininkė, architektūros istorikė, nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

19611965 m. mokėsi Ežaičių pradinėje mokykloje, 1965–1972 m. Gargždų vidurinėje mokykloje. 1972–1977 m. LSSR dailės institute (dab. Vilniaus dailės akademija) studijavo meno istoriją ir teoriją. 19781981 m. mokėsi Statybos ir architektūros MTI aspirantūroje. 1984 m. Sąjunginiame menotyros mokslo tyrimų institute Maskvoje apgynė menotyros mokslų kandidato disertaciją „1830-1920 m. Lietuvos architektūros stilistinė raida“ (1993 m. nostrifikuota, patvirtinant humanitarinių mokslų daktaro laipsnį). [1]

1977–1978 m. ir 19821983 m. Lietuvos statybos ir architektūros MTI Architektūros istorijos sektoriaus jaunesnioji mokslo darbuotoja. 1983–2001 m. Architektūros ir statybos instituto to paties sektoriaus vyr. mokslo darbuotoja. Spaudoje paskelbė keliasdešimt straipsnių apie paveldo vertes ir išsaugojimą (ciklas „Pasivaikščiojimai po Kauną, 1995–2000“ ir kt.).

Nuo 1996 m. dėstė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Menų fakultete (20022008 m. Menų institutas): 1996–1997 m. VDU Menų fakulteto Menotyros katedros vyr. asistentė, 19982006 m. vyresnioji mokslo darbuotoja, 20032005 m. docentė, nuo 2006 m. profesorė, vyriausioji mokslo darbuotoja. Kartu su savo studentais, savanoriais ir kolegomis įsitraukė į Kauno miesto medinio paveldo dokumentavimo veiklą, inicijavo duomenų bazės ir svetainės www.archimede.lt kūrimą, konsultavo medinių namų gyventojus saugojimo ir tvarkybos klausimais. [2][3]

Lietuvos dailininkų sąjungos (nuo 1990 m.), LR Kultūros paveldo departamento architektūros, istorinės-meninės raidos ekspertė (nuo 1990 m.), ICOMOS Lietuvos nacionalinio komiteto narė (nuo 1993 m.), Lietuvos dailės istorikų draugijos narė (nuo 1995 m.), Kauno arkivyskupijos bažnytinio meno komisijos narė (nuo 2002 m.), Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo ekspertė (nuo 2003 m.), Lietuvos mokslo tarybos ekspertė (nuo 2005 m.). Nuo 2005 m. Kauno miesto nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos narė, nuo 2010 m. – šios tarybos pirmininkė.

Vaikai: Julija (g. 1985), Teresė Laima (g. 1992). Palaidota Petrašiūnų kapinėse.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]