Grigorijus Kanovičius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Grigorijus Kanovičius
Gimė: 1929 m. birželio 18 d. (87 metai)
Jonavoje.
Veikla: rašytojas prozininkas, dramaturgas, vertėjas, scenarijų autorius ir režisierius
Žymūs apdovanojimai:

Grigorijus Kanovičius (g. 1929 m. birželio 18 d. Jonavoje) – rašytojas prozininkas, dramaturgas, vertėjas, scenarijų autorius ir režisierius[1].

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vaikystę praleido Jonavoje[2]. 1941 m., prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, pasitraukė į Rytus. Gyveno ir mokėsi Kazachstane, Urale. 1945 m. sugrįžo į Lietuvą, apsigyveno Vilniuje. 1948 m. debiutavo kaip poetas.

1953 m. baigė Vilniaus valstybinio universiteto (VU) Istorijos–filologijos fakultetą, rusų kalbos ir literatūros specialybę. Dirbo Lietuvos Mokslų akademijos lietuvių kalbos ir literatūros institute, Lietuvos kino studijoje. 1993 m. išvyko gyventi į Izraelį. Nuo 1995 m. iki 1999 m. didžiausio JAV rusų kalba laikraščio „Novoje ruskoje slovo“ („Naujas rusų žodis“) korespondentas Izraelyje.

Sąjūdžio tarybos narys, nuo 1988 m. iki 1993 m. Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkas.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Autobiografinė apysaka „Aš žiūriu į žvaigždes“ 1959 m. Pirma apysaka Tarybų Sąjungoje apie žydų gyvenimą, pažadinusi ciklą romanų apie pusantro šimto metų Lietuvos žydų istoriją: trilogija „Žvakės vėjyje“ 1986 m. Dilogija „Kvailių ašaros ir maldos“ 1983 m. ir „Ir nėra vergams rojaus“ 1990 m. Dilogija „Ožiukas už pora skatikų“ 1996 m., romanai „Nenusigręžk nuo mirties“ 1992 m. ir „Žydų parkas“ 1998. Tematiškai autorius priskiria šiam ciklui apysakas „Sapnų pardavėjas“ ir „Nukirstų medžių šlamėjimas“, „Veidai sutemose“ ir naują romaną „Šėtono gundymai“. Naujausias rašytojo kūrinys – romanas „Šėtono apžavai“, išleistas 2008 m. Be to knyga „Našlių kelionės“ (2 apysakos ir 3 „nepramanyti apsakymai“)[3] Išvertė keliasdešimt knygų iš lietuvių ir jidiš kalbų. G. Kanovičiaus proza išversta į 12 kalbų[4].

Parašė scenarijus kino filmams Surask mane (1967, rež. Algirdas Araminas, LKS); Ave, Vita (1969, rež. Almantas Grikevičius, LKS); Žaizdos žemės mūsų (1971, rež. Marijonas Giedrys, LKS); Ties riba (1973, rež. Raimondas Vabalas, LKS); Ilga kelionė prie jūros (kartu su I. Fridbergu, 1976, rež. Algirdas Araminas, LKS), Lizdas vėjyje (kartu su I. Fridbergu, 1979, rež. Olav Neuland, Tallinnfilm); Palinkėk man prasto oro (kartu su I. Fridbergu, 1980, rež. Varis Brasla, Rygos kino studija); Miško našlaitės (kartu su I. Fridbergu, 1980, rež. Kaljo Kiisk, Tallinnfilm)[5].

Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Jonavos rajono jubiliejinės ir žymios datos 2009-aisiais metais“ Regina Lukoševičienė, 2009 m. liepos 5 d. 18:56
  2. „Rašytojai, gimę, gyvenę arba gyvenantys Jonavos rajone“ (Maironio muziejaus informacija)
  3. rasyk.lt Goda Volbikaitė, 2005-08-14, literatura.lt
  4. LLE informacija (biografija)
  5. „XX a. Lietuvos žydų enciklopedinis žinynas“, 2007 m. Vilnius

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]