Antanas Tamošaitis (1906)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Antanas Tamošaitis (g. 1906 m. Barzduose, Šakių rajone – 2005 m. Vilniuje) – grafikas, tapytojas, tekstilės dailininkas, Kanados lietuvių veikėjas. Vadinamas profesionaliosios lietuvių meninės tekstilės pradininku, „patriarchu“.[1][2]

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

A. Tamošaitis gimė 1906 m. vasario 15 d. Barzdų k. (Šakių raj.). 1923–1929 m. Kauno meno mokykloje baigė grafikos specialybę. Žemaitijoje rinko tautodailės pavyzdžius. 1930–1931 m. lankė Mstislavo Dobužinskio studiją.

1929–1932 m. dėstė Kauno meno mokykloje. 1927–1932 m. – Moterų dailės darbų mokykloje, 1928–1933 m. – Lietuvos moterų kultūros draugijos Mergaičių mokytojų seminarijoje, 1928 m. – Lietuvos moterų globos komiteto Amatų mokykloje, 1929–1930 m. – Kauno „Pavasario“ suaugusiųjų gimnazijoje. 1931–1940 m. dėstė audimo pagrindus Dotnuvos žemės ūkio akademijoje, 1936–1939 m. – Kauno I-oje valstybinėje amatų mokykloje.

1931–1940 m. Žemės ūkio rūmuose audimo instruktorius ir Namų pramonės skyriaus vedėjas, propagavo liaudies meną. 1926–1939 m. vadovavo ekspedicijoms, rinkusioms lietuvių liaudies meno dirbinius. 1940–1942 m. Vilniaus dailės akademijos dėstytojas ir Pedagogikos katedros vedėjas, 1942–1944 m. – Kauno taikomosios dailės instituto Dekoratyvinių audinių studijos vedėjas.

1945–1946 m. dėstė Tamošaičių įkurtoje Dailės studijoje Glasenbache (Austrija), 1946–1948 m. dirbo Dekoratyvinių audinių skyriaus vedėju Dailės ir amatų mokykloje Freiburge (Vokietija). Atvykęs į Monrealį (Kanada), 1949–1950 m. vadovavo YMCA (Krikščionių jaunuolių asociacijos) centre veikusiai Meno ir amatų akademijai. Tamošaičių sodyba buvo Kingstone.

2000 m. A. Tamošaitis grįžo gyventi į Lietuvą. Mirė 2005 m. Vilniuje. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse šalia Kanadoje mirusios ir į Lietuvą pergabentos žmonos Anastazijos Tamošaitienės (Mažeikaitės, 1910–1991) palaikų.[3]

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

A. Tomašaičio pirmoji personalinė paroda (tekstilės) įvyko 1936 m. Vytauto Didžiojo kultūros muziejuje Kaune. A. Tomašaičio kūrybinė veikla buvo įvertinta sekančiais apdovanojimais:

A. Tamošaitis įkūrė VDA priklausančią Anastazijos ir Antano Tamošaičių galeriją „Židinys“ (Dominikonų 15, Vilnius), kuri atsidarė 2003 m. birželio 19 d.[4] Joje saugomi A. Tamošaičio XX a. 3–4 deš. surinkti XIX–XX a. I p. lietuvių liaudies audinių, juostų ir drabužių rinkiniai, pačių dailininkų sukurti kilimai, gobelenai, tapybos ir grafikos darbai, veikia meno leidinių biblioteka. 1996 m. VDA įsteigta A. Tamošaičio vardo premija studentams.[5]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

A. Tamošaitis yra parengęs sekančius leidinius:

  • „Sodžiaus meno“ serija (1–8 knygos, 1931–1939);
  • „Audimas“ (1933);
  • „Austiniai kilimai“ (1935);
  • „Staltiesės“ (1935);
  • „Tautiniai rūbai ir juostų raštai“ (lietuvių k., 1968);
  • „Lithuanian Easter Eggs“ (anglų k., „Lietuvių margučiai“, 1982);
  • Kartu su A. Tamošaitiene – „Lithuanian National Costume“ (anglų k., „Lietuvių tautiniai drabužiai“, 1979);
  • Kartu su A. Tamošaitiene – „Lithuanian Stashes“ („Lietuvių juostos“, 1988). 

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]