Saulius Šaltenis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Saulius Šaltenis
Gimė: 1945 m. gruodžio 24 d. (71 metai)
Utena
Tėvas: Rapolas Šaltenis
Motina: Sofija Išganaitytė
Sutuoktinis(-ė): Aušra Marija Sluckaitė,
Lola Adelė Pajėdaitė
Vaikai:

Joris Jurašas,
Indrė, Saulė

Veikla: prozininkas, dramaturgas, publicistas, redaktorius
Partija: Tėvynės sąjunga (Lietuvos konservatoriai)

Saulius Šaltenis (g. 1945 m. gruodžio 24 d. Utenoje) – Lietuvos prozininkas, dramaturgas, publicistas, redaktorius, signataras.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė mokytojų lituanistų šeimoje. Mokėsi Utenos 2-oje vidurinėje mokykloje. 19631964 m. Vilniaus universiteto Istorijos-filologijos fakultete studijavo filologiją, dirbo Vilniaus grąžtų gamykloje darbininku, tačiau po pirmo kurso buvo paimtas tarnauti į sovietinę armiją, iš kurios grįžęs studijų nebetęsė. 19691972 m. dirbo Lietuvos kino studijos scenarijų redakcinėje kolegijoje. 1989 m. kartu su Arvydu Juozaičiu ir Sauliumi Stoma įsteigė savaitraštį „Šiaurės Atėnai“ ir 19901994 m. jį redagavo. 1994–1996 m. dienraščio „Lietuvos aidas“ vyr. redaktorius. [1] 1988–1990 m. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo narys. 1990–1992 m. LR Aukščiausiosios Tarybos deputatas, signataras. [2] 1992–1996 m. ir 1996–2000 m. LR Seimo narys. [3][4] 1996–1999 m. Gedimino Vagnoriaus Vyriausybėje – Lietuvos kultūros ministras. [5] Iki 2000 m. priklausė Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) partijai, partijos vicepirmininkas. [6]

Nuo 1971 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narys, nuo 1986 m. šios sąjungos prezidiumo narys. Lietuvos kinematografininkų sąjungos valdybos narys, žurnalistų draugijos narys. Lietuvos piliečių chartijos narys.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmieji apsakymai buvo atspausdinti 1963 m. „Literatūroje ir mene“. 1966 m. išleido pirmąją knygą – apsakymų ir apysakos rinkinį „Atostogos“. Kartu su prozininku Leonidu Jacinevičiumi parašė pirmąjį lietuvišką miuziklą „Ugnies medžioklė su varovais“ (1976 m.), su Sigitu Geda – miuziklą „Komunarų gatvė“ (1978 m.). Parašė scenarijų „Riešutų duonos“ ekranizacijai, filmams „Skrydis per Lietuvą“ bei „Herkus Mantas“. [7][8]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Atostogos: apsakymai. – Vilnius: Vaga, 1966. – 75 p.
  • Riešutų duona; Henrikas Montė: apysakos / dail. Vladislovas Žilius. – Vilnius: Vaga, 1972. – 176 p.: iliustr.
  • Duokiškis: apysaka. – Vilnius: Vaga, 1977. – 65 p.
  • Škac, mirtie, visados škac! ; Jasonas: pjesės. – Vilnius: Vaga, 1978. – 141 p.
  • Atminimo cukrus: apsakymai ir apysaka. – Vilnius: Vaga, 1983. – 187 p.
  • Apysakos / dail. Elvyra Kriaučiūnaitė. – Vilnius: Vaga, 1986. – 251 p.
  • Lituanica; Duokiškio baladės: pjesės / iliustr. Henrikas Ratkevičius. – Vilnius: Vaga, 1989. – 162 p. – ISBN 5-415-00309-6
  • Kalės vaikai: romanas. – Vilnius: Vaga, 1990. – 194 p. – ISBN 5-415-00524-2
  • Pokalbiai prieš aušrą: publicistika. – Vilnius: Lietuvos aidas, 1995. – 184 p. – ISBN 9986-460-07-7
  • Riešutų duona: apysakos ir apsakymai / sud. Kęstutis Urba. – Kaunas: Šviesa, 2003. – 174 p. – ISBN 5-430-03646-3
  • Kalės vaikai: rinktinė. – Vilnius: Žaltvykslė, 2006. – 415 p. – ISBN 9986-06-147-4
  • Pjesės / parengė Agnė Iešmantaitė. – Vilnius: Žaltvykslė, 2006. – 111 p. – ISBN 9986-06-125-3
  • Kalės vaikai: romanas / parengė Agnė Iešmantaitė. – Vilnius: Žaltvykslė, 2006. – 115 p. – ISBN 9986-06-126-1
  • Proza: novelės ir apysakos / parengė Agnė Iešmantaitė. – Vilnius: Žaltvykslė, 2006. – 129 p. – ISBN 9986-06-124-5
  • Lietuvių grotesko ir ironijos dramos: Juozas Grušas, Kazys Saja, Saulius Šaltenis: skaitiniai / sud. Agnė Iešmantaitė. – Vilnius: Žaltvykslė, 2007. – 223 p. – ISBN 978-9986-06-231-8
  • Demonų amžius: proza ir dramaturgija. – Vilnius: Tyto alba, 2014. – 295 p. – ISBN 978–609-466-019-1
  • Žydų karalaitės dienoraštis: romanas. – Vilnius: Tyto alba, 2015. – 150 p. – ISBN 978–609-466-119-8

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Politinis postas
Prieš tai:
Juozas Nekrošius
Lietuvos kultūros ministras
19961999 m.
Po to:
Arūnas Bėkšta