Nijolė Ambrazaitytė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Nijolė Ambrazaitytė
Nijolė Ambrazaitytė 2008.jpg
Gimė: 1939 m. vasario 21 d.
Lazdijų rajone, Burokų kaime
Mirė: 2016 m. lapkričio 27 d. (77 metai)
Vilniuje
Tėvas: Vincas Ambrozaitis
Motina: Antanina Grigelytė
Vaikai:

Sūnus

Veikla: Lietuvos operos solistė, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signatarė.

Nijolė Ambrazaitytė (1939 m. vasario 21 d. Lazdijų rajone, Burokų kaime – 2016 m. lapkričio 27 d., Vilniuje) – Lietuvos operos solistė (mecosopranas), Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signatarė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nijolė Ambrazaitytė gimė 1939-02-21 Burokų kaime, Lazdijų rajone. Dar nespėjusi baigti pradžios mokyklos 1948 m. gegužės 22 d. kartu su seneliais ir mamos sesers šeima buvo ištremta į Krasnojarsko sritį. Pirmoji tremties vieta – Igarka, kurioje vargta iki 1956 m. 1956–1957 m. teko kurtis naujoje vietoje – Maklakovo gyvenvietėje. Grįžusi į Lietuvą, baigė Raseinių vidurinę mokyklą. 1959–1966 m. studijavo solinį dainavimą Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dab. Lietuvos muzikos ir teatro akademija) pas docentę Eleną Mažrimaitę-Dirsienę. Nuo 1966 m. iki 1999 m – Lietuvos operos ir baleto teatro solistė. 1990–1992 m. Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatė, 1992–1996 m. ir 1996–2000 m. kadencijų Seimo narė, Vilniaus tremtinių bendrijos kultūros komisijos pirmininkė.

Muzikinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dar studijuodama solinį dainavimą, 1964 m. metais sukūrė pirmąjį vaidmenį Operos ir baleto teatro scenoje (Lola, P. Mascagni „Kaimo garbė“). Diplominis Nijolės darbas – viena sudėtingiausių mecosoprano repertuaro partijų – Eboli operoje „Don Karlas".

Sukūrė apie 30 vaidmenų operose, atliko per 400 solinių koncertų. Dalyvavo daugiau nei 3 000 koncertų skirtingose programose Lietuvoje ir užsienyje. Įrašė ir išleido 8 plokšteles, apie 24 valandas įvairios muzikos. Originalo kalba atliko kompozitorių V. A. Mocarto, J. S. Bacho, G. H. Hendelio, F. Šuberto, J. Bramso, A. L. Dvoržako ir H. Berliozo kūrinių.

Operose sukūrė šiuos pagrindinius vaidmenis: Karmen („Karmen“), Amneris („Aida“), Šarlotė („Verteris“), Adaldžiza („Norma“), Mirta („Pilėnai“), Eboli („Don Karlos“), Azučena („Trubadūras“), Maddalena („Rigoletto“), Fenena („Nabuko“), Marina Mnišek („Borisas Godunovas“) ir Ortrūda („Loengrinas“).

Pirmoji sudainavo V. Laurušo, E. Balsio, A. Bražinsko, K. Brundzaitės, F. Bajoro, V. Telsknio ir kt. Lietuvos kompozitorių kūrinių. Atliko solines partijas J. S. Bacho kūrinyje „Kalėdų oratorija“ ir Mišiose h-moll, G. F.

Hendelio kūriniuose „Judas Makabėjus“, „Samsonas“, L. van Bethoveno IX simfonijoje ir „Missa solemnis“, Dž. Verdžio ir A. Dvoržako kūriniuose, V. A. Mocarto „Requiem“, E. Balsio oratorijoje „Nelieskite mėlyno gaublio“.

1999 m. baigė ilgametį darbą Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre – 1999 m. vasario 20 d. įvyko 60-ajam Nijolės jubiliejui skirtas spektaklis G. Verdžio „Aida“. Tai buvo paskutinis jos pasirodymas Operos ir baleto teatro scenoje. 

Su koncertais ir spektakliais lankėsi Mongolijoje, JAV, Kanadoje, Austarlijoje, Italijoje, Ispanijoje, Suomijoje, Čilėje, Peru, Kuboje, Bulgarijoje, Rumunijoje, aplankė daugybę Rusijos miestų ir miestelių.

Meno garbės vardai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1964 m. tapo J. Vytuolio (lat. Jāzeps Vītols) vardo jaunųjų dainininkų konkurso Rygoje diplomante.

1970 m. kovo mėn. Visasąjunginio jaunųjų operos solistų konkurso Minske geriausiai koncertinei programai laureatė.

1970 m. balandžio mėn. suteiktas Lietuvos TSR nusipelniusios artistės vardas.

1970 m. rugsėjo mėn. Tarptautinio Dž. Enescu konkurse Rumunijoje laimėtas sidabro medalis.

1975 m. liepos mėn. suteiktas Lietuvos TSR liaudies artistės vardas.

1977 m. sausio mėn. vienintelei Lietuvos solistei suteiktas svarbiausias buvusioje TSRS liaudies artistės vardas.

Pedagoginė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1979 m. pradėjo dėstyti Lietuvos valstybinėje konservatorijoje, 1986 m. suteiktas docentės vardas.

Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1998 m. už nuopelnus Lietuvos kultūrai apdovanota Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu.

2000 m. – Lietuvos nepriklausomybės medaliu, Lietuvos Respublikos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu.

2010 m. už nuopelnus atkuriant ir įtvirtinant Lietuvos nepriklausomą valstybę apdovanota atminimo medaliu – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui 20 metų.

2011 m. už nuopelnus kuriant ir stiprinant Lietuvos Respublikos Krašto apsaugą apdovanota Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu.

Politinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1990–1992 m. Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatė.

1990 m. kovo 11 d. Akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signatarė.

1992–2000 m. Lietuvos Respublikos Seimo narė. Savivaldybių komiteto narė, Gamtos apsaugos komiteto narė, Tarpparlamentinių ryšių su Gruzijos Respublika grupės pirmininkė.

Knygos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išleido atsiminimų knygą „Virš mūsų poliarinė pašvaistė“ (2005 m.) ir knygą apie muzikinę veiklą „Skambantys operos klavyrai“ (2009 m.). Paskelbė straipsnių kultūros, tremties klausimais.

Filmai apie Nijolę Ambrazaitytę[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apie Nijolę sukurti du muzikiniai filmai („Dainuoja Nijolė Ambrazaitytė“, D. Kutavičienė (1979) ir „Sėdžiu po langeliu“, K. Musnickas (1985)).

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]