Jokūbas Minkevičius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Jokūbas Minkevičius
Jokūbas Minkevičius (1921).jpg
Gimė: 1921 m. kovo 27 d.
Ufa, Baškirija
Mirė: 1996 m. gegužės 5 d. (75 metai)
Vilnius
Tėvas: Vasilijus Minkevičius
Motina: Marija Minkevičienė
Sutuoktinis(-ė): Marija Litvinavičiūtė-Minkevičienė
Vaikai:

Aleksandras, Leonidas

Veikla: filosofas, akademikas, sovietinis partinis veikėjas
Partija: 1946 m. SSKP,
1990 m. LDDP
Alma mater: 1953 m. Aukštoji partinė mokykla prie SSKP CK,
1959 m. Visuomeninių mokslų akademija prie SSKP CK

Jokūbas Minkevičius (1921 m. kovo 27 d. Ufoje, Baškirija – 1996 m. gegužės 5 d. Vilniuje) – Lietuvos filosofas, akademikas, sovietinis partinis veikėjas, signataras.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokėsi Smilgių pradžios mokykloje, 19321940 m. Šiaulių gimnazijoje. 1940–1941 m. NKVD Šiaulių apskrities kontržvalgybos skyriaus viršininko pavaduotojas, dalyvavo organizuojant trėmimus. 1941–1945 m. tarnavo karinėje žvalgyboje Antrojo pasaulinio karo frontuose. 19461954 m. Kaune dirbo partinį darbą, 19521953 m. LKP Kauno miesto komiteto sekretorius. 1953 m. Maskvoje baigė aukštąją partinę mokyklą prie SSKP CK, 1954–1959 m. mokėsi Visuomeninių mokslų akademijoje prie SSKP CK.

1959–1963 m. Kauno medicinos instituto Marksizmo-leninizmo katedros vedėjas. 1963–1971 m. Vilniaus aukštosios partinės mokyklos Filosofijos katedros vedėjas. 1971 m. filosofijos mokslų daktaras, disertacija „Katalikybė ir nacija“. 1971–1990 m. LSSR MA Filosofijos katedros vedėjas. Nuo 1974 m. profesorius. [1] 19901996 m. žurnalo „Filosofija. Sociologija“ vyr. redaktorius. Nuo 1990 m. LMA Visuomenės mokslų akademijos sekretorius, LMA tikrasis narys. [2]

Nuo 1946 m. SSKP narys. 1988 m. Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, Sąjūdžio Seimo tarybos narys. 1989 m. gruodžio 20 d. išrinktas savarankiškos Lietuvos komunistų partijos CK nariu. 1990 m. vienas LKP atsiskyrimo nuo SSKP iniciatorių, Lietuvos demokratinės darbo partijos ir LDDP tarybos narys. 1990–1992 m. LR AT deputatas, išrinktas Kuršėnų rinkimų apygardoje Nr. 92.

1992 m. gegužės 12 d. LR AT nutarimu Nr. I-2567, atsižvelgus į AT laikinosios tyrimo komisijos SSRS KGB veiklai Lietuvoje ištirti išvadas ir remiantis LR įstatymo „Dėl deputatų, įtariamų sąmoningu bendradarbiavimu su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis, mandatų patikrinimo“ 13 straipsniu bei LR įstatymo „Dėl LR AT deputato statuso“ 3 straipsniu, buvo patenkintas Jokūbo Minkevičiaus pareiškimas dėl jo atsistatydinimo iš AT deputato pareigų. [3][4]

Transnacionalinės radikalų partijos (Roma), Pilietinės ir parlamentarinės lygos už mirties bausmės panaikinimą visame pasaulyje iki 2000 m. garbės prezidiumo narys (Briuselis), Tarptautinės pagyvenusių žmonių federacijos Mokslinės tarybos narys (Paryžius), Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos pirmininko pavaduotojas, Tarptautinės universalizmo draugijos valdybos (Varšuva), Lietuvos ir Lenkijos draugijos valdybos narys, kelių mokslo tarybų ir žurnalų redkolegijų, Lietuvos „Žinijos“ draugijos narys, kitų užsienio ir Lietuvos visuomeninių bei mokslo organizacijų aktyvus narys. Palaidotas Antakalnio kapinėse. [5]

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tyrinėjo filosofijos istoriją ir šiuolaikinę filosofiją, filosofijos antropologijos, gamtos ir kultūros santykio, mokslo ir technologijų pažangos filosofijos problemas. Remdamasis ateizmo ir komunistinės ideologijos principais kritikavo religiją, krikščionybės filosofiją. Knygų bei straipsnių filosofijos, istorijos, kultūros bei religijos klausimais autorius. Daugelio tarptautinių ir pasaulinių simpoziumų, konferencijų ir kongresų dalyvis. [6]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Современный католицизм и его философия. – Vilnius: Mintis, 1965. – 176 p.
  • Католицизм и нация. – Москва: Мысль, 1971. – 285 с.
  • Религия в многонациональном мире. – Vilnius: Mintis, 1978. – 221 p.
  • Mokslo ir technikos revoliucija: procesas ir problemos: medžiaga lektoriui. – Vilnius: Žinija, 1979. – 125 p.
  • Religija ir nacionalinės tradicijos: medžiaga lektoriui. – Vilnius: Žinija, 1980. – 23 p.
  • XX a. filosofinė panorama. – Vilnius: Mintis, 1981. – 355 p.
  • Žmogaus problema ir jos marksistinis sprendimas: medžiaga lektoriui. – Vilnius: Žinija, 1984. – 34 p.
  • Žmogaus problema: būti ar nebūti? – Vilnius: Mintis, 1987. – 309 p.

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]