Vaclovas Daunoras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Vaclovas Daunoras
Gimė: 1937 m. vasario 1 d. (81 metai)
Lietuva Žagarė, Šiaulių apskritis
Sutuoktinis(-ė): Gražina Žvikaitė, Eglė
Veikla: operos solistas, visuomenės veikėjas
Alma mater: 1962 m. LSSR konservatorija

Vaclovas Daunoras (g. 1937 m. vasario 1 d. Žagarėje) – Lietuvos operos solistas (bosas), visuomenės veikėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

19541958 m. koncertavo Jono Švedo liaudies dainų ir šokių ansamblyje „Lietuva“. 19571962 m. studijavo LSSR konservatorijoje (Zenono Paulausko klasė). 19601971 m., 19731975 m. ir nuo 1980 m. LSSR operos ir baleto teatro, 1971–1973 m. LSSR filharmonijos, 1975–1976 m. Kauno muzikinio teatro solistas. 19661968 m. stažavo Milano teatre „La Scala“, kur dainavo Monteronę G. Verdi operoje „Rigoletas“ ir Didįjį žynį V. A. Mocarto „Idomenėjuje“. 1967 m. „Rigoleto“ spektaklyje dainavo su Lučianu Pavaročiu. Nuo 1968 m. dėstė LSSR konservatorijoje, 1983 m. profesorius. Mokinė Jolanta Čiurilaitė. [1]

1988 m. dalyvavo Sąjūdžio veikloje, tačiau po pirmojo Sąjūdžio suvažiavimo vykusioje spaudos konferencijoje pareiškė, jog pasitraukia iš jo veiklos dėl kraštutinių siekių apraiškų. Sąjūdžio veikloje daugiau nedalyvavo. 1993 m. išvyko į JAV. 1996 m. pradėjo dainuoti Niujorko „Metropolitan Opera“ teatre. 2005 m. baigė savo karjerą.

Muzikinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vaclovas Daunoras – vienas labiausiai pasaulyje išgarsėjusių lietuvių dainininkų, charizmatiškasis bosas. 1960 m. debiutavo operoje „Karmen“ Eskamiljo vaidmeniu. 1962 m. iškovojo trečią vietą M. Glinkos konkurse Maskvoje. 1966 m. tarptautiniame P. Čaikovskio konkurse Maskvoje pelnė ketvirtą vietą. 1971 m. tarptautiniame Tulūzos (Prancūzija) konkurse laimėjo „Grand Prix“.

Gastroliavo Bulgarijoje, Lenkijoje, Čekoslovakijoje, VDR, Švedijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Suomijoje, JAV, Kanadoje, Egipte.

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Juozas Raškauskas. Vaclovas Daunoras. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 400 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]