Leopoldas Digrys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Leopoldas Mykolas Digrys (g. 1934 m. rugsėjo 8 d. Kaune) – Lietuvos vargonininkas, pianistas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

19521957 m. studijavo Maskvos konservatorijos G. Ginzburgo fortepijono ir A. Gedikės vargonų klasėse. 1960 m. baigė šios konservatorijos fortepijono, 1961 m. vargonų klasės aspirantūrą. 1969 m. ir 1976 m. stažavo Prahos muzikos akademijoje.

19602001 m. Lietuvos konservatorijos (nuo 1992 m. Lietuvos muzikos akademija) dėstytojas, nuo 1983 m. profesorius. Buvo vargonininkų tarptautinių konkursų Lietuvoje ir užsienyje žiuri narys. Nuo 1991 m. Religinės muzikos centro pirmininkas. Surengė daugiau, kaip 2000 vargonų muzikos (klasikų ir šiuolaikinių kompozitorių kūrinių) koncertų. Gastroliavo Austrijoje, Belgijoje, Čekijoje, Danijoje, Izraelyje, Jugoslavijoje, Norvegijoje, Prancūzijoje, Slovakijoje, Suomijoje, Švedijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje, dalyvavo tarptautiniuose festivaliuose Bremene, Getingene, Leipcige, Ravenoje, Tel Avive, Venecijoje, Zalcburge ir kitur. Suredagavo ir pirmasis atliko lietuvių ir kitų tautų kompozitorių kūrinių vargonams. Jo iniciatyva 1962 m. atkurta vargonininkų specialybė Lietuvos konservatorijoje, nuo 1968 m. pradėti rengti Vilniaus vargonų muzikos festivaliai, M. K. Čiurlionio pianistų konkursas 1968 m. išplėstas į pianistų ir vargonininkų konkursą. Dėl jo nuopelnų naujus vargonus įsigijo Lietuvos nacionalinė filharmonija, Vilniaus arkikatedra, Šv. Kazimiero bažnyčia, Bonifratrų bažnyčia, Lietuvos konservatorija.[1]

Mokiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Kaip groti vargonais, 1998 m.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vaclovas Juodpusis. Leopoldas Digrys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 762 psl.
  2. Leopoldas Digrys