Raminta Šerkšnytė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Raminta Šerkšnytė
Gimė: 1975 m. (~42 metai)
Kaune
Veikla: kompozitorė, pianistė
Žymūs apdovanojimai:

Raminta Šerkšnytė (g. 1975 m., Kaune) – kompozitorė, pianistė, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė.

Išsilavinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1982-1994 m. mokėsi Kauno J. Naujalio muzikos gimnazijoje fortepijono (mokytoja Rymantė Šerkšnytė – krikštamotė ir tėčio sesė), kompozicijos bei muzikos teorijos specialybių. 1994-2000 m. studijavo kompoziciją Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, prof. Osvaldo Balakausko klasėje. Savo mokytojais ji laiko ir LMTA dėstytoją Rimantą Janeliauską bei režisierių Valentiną Masalskį, kurio spektakliams yra rašiusi muziką.

1997-2007 m. stažavosi kompozitorių kursuose Vokietijoje, Olandijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Prancūzijoje, Latvijoje, Didžiojoje Britanijoje, kur lankė Louiso Andriesseno, György Kurtago, Helmuto Lachenmanno, Magnuso Lindbergo, Ole Lützow-Holmo, Pascalio Dusapino, Briano Ferneyhough ir kt. kompozicijos seminarus.

Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaip kompozitorė ir pianistė Raminta Šerkšnytė nuolat dalyvauja šiuolaikinės muzikos renginiuose, jos muzika skambėjo daugiau nei 30 pasaulio šalių, buvo atliekama tokiose salėse kaip Berlyno filharmonija, Linkolno centras (Niujorkas), Glenno Gouldo studija (Torontas), Maskvos konservatorijos Didžioji salė ir kt. Kompozitorės kūryba buvo pristatyta daugelyje festivalių, tarp kurių – ISCM Pasaulio naujosios muzikos dienos (Zagrebas, Honkongas ir Vilnius), „Gaudeamus Music Week“ (Amsterdamas), „New Paths in Music“ (Niujorkas), „Klangspuren“ (Tirolis), Vilniaus festivalis, „Gaida“ (1997, 2000, 2002, 2003, 2004), „Jauna muzik“a (2001), „Kopa“ (1997), Jaunimo kamerinės muzikos dienos Druskininkuose (1995, 1997, 1998, 2002), „Iš arti“ (1998, 2003) bei kiti. Kompozitorės kūrinius groja smuikininkas Irvine Arditti ir Arditti kvartetas (Didžioji Britanija), „Strasbūro mušamieji“ (Prancūzija), „Kroumata“ (Švedija), „Asko“ ansamblis (Olandija), Stavangerio simfoninis orkestras (Norvegija), „Kremerata Baltica“, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir daugelis kitų.

Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1995 m. Juozo Gruodžio vardo kompozitorių konkurse Raminta Šerkšnytė pelnė I premiją už kūrinį „Misterioso“ dviem fleitoms ir kontrabosui.
  • Dukart laimėjo prizą už geriausią kamerinį kūrinį (2003 m. – už „Rytų elegiją“ styginių kvartetui, 2006 m. – už „Migdolų žydėjimą“ kameriniam ansambliui) Lietuvos kompozitorių sąjungos rengiamame geriausių metų kūrinių konkurse.
  • 2005 m. apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“ (kaip geriausia metų teatro kompozitorė) bei Lietuvos Kultūros ministerijos premija jauniesiems menininkams. Tais pačiais metais jos kompozicija „Vortex“ smuikui solo ir dideliam ansambliui buvo apdovanota UNESCO organizuojamoje Tarptautinėje kompozitorių tribūnoje (Viena) bei atrinkta į „Gaudeamus“ konkurso (Amsterdamas) finalą.
  • 2007 m. kompozitorė apdovanota „Mūzų malūno“ prizu.
  • 2008 m. ji pelnė Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją už muzikos klasikos ir moderniųjų formų jungtis.

Kūrybа[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ramintos Šerkšnytės kūryboje savitai susipina neoromantinės muzikos kalba su minimalizmo, sonorizmo, džiazo, folkloro, avangardo stilistikos bruožais; vakarietiškas konstruktyvumas dera su rytietišku kontempliatyvumu ir subtilumu. Ji daugiausia rašo orkestrams, kameriniams ansambliams, teatro spektakliams, muziką vaikams. Kompozitorė daug dėmesio skiria muzikos dramaturgijai, formos dinamikai ir instrumentuotei. Jos muzikai būdinga didelė ekspresija, vaizdingumas, spalvingumas, komunikatyvumas. Plati psichologinių būsenų – savotiškų muzikinių archetipų – skalė: nuo ramių, meditacinių („Aurei Regina Caeli“), paslaptingų, mistinių („Rytų elegija“), nostalgiškų, melancholiškų („Adieu“) iki dramatinės ekspresijos („De profundis“), vitališkos energijos proveržių („Sūkurys“). Antra vertus, daugelis jos kompozicijų primena spalvingus muzikinius peizažus, inspiruotus sudvasintos gamtos refleksijos („Kalnai migloje“, „Migdolų žydėjimas“). Pasak kompozitorės, kūrinys – tai pakylėta būsena, materializuota garsiniu pavidalu, kurios įtaigą lemia autoriaus kompozicinės technikos meistriškumas. [1]

Kūriniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Orkestrui[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • De profundis, 1998
  • Aisbergas, 2000
  • Koncertas, 2002
  • Kalnai migloje, 2005
  • Mažojo princo pasaka, 2007
  • Žara, 2008

Solo instrumentams[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Pasakalija, 1995
  • Fantazija, 1997
  • Adagio, 1999
  • Adieu, 2002
  • Miražas, 2003
  • Trys ostinato preliudai, 2007

Kameriniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Styginių kvartetas, 1994
  • Misterioso, 1994\
  • Trys koncertinės pjesės, 1995
  • Vizijos, 1995
  • Žvelgiant į pasąmonę, 1997
  • Koncertas šešiems, 1999
  • Basso ostinato, 2001
  • Rytų elegija, 2002
  • Idée fixe, 2002
  • Nuojautos, 2002
  • Sūkurys, 2004
  • Miražai, 2005
  • Migdolų žydėjimas, 2006

Vokalui[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Saula, 2004
  • Sense Six, 2004

Chorui[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Aurei Regina Caeli, 1996
  • Saulėlydžio ir aušros giesmės, 2007

Vaikams[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Supasi lapai nubudinti, 1995
  • Andante, 1997
  • Vakaro atspindžiai, 1997
  • Mažasis preliudas, 1998
  • Baladė, 1998
  • Šaltinėlis, 1998
  • Dvi invencijos, 2003

Įrašai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vortex
  • Vortex: Muzikos informacijos ir leidybos centras, 2007

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Muzikos informacijos ir leidybos centras: Raminta Šerkšnytė