Osvaldas Balakauskas
| Jonas Osvaldas Balakauskas | |
|---|---|
| Gimė | 1937 m. gruodžio 19 d. Miliūnai, Siesikų valsčius |
| Mirė | 2026 m. balandžio 15 d. (88 metai) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje[1] |
| Veikla | kompozitorius, muzikos (kompozicijos) pedagogas |
| Žymūs apdovanojimai | |
Jonas Osvaldas Balakauskas (1937 m. gruodžio 19 d. Miliūnuose, Siesikų valsčiuje – 2026 m. balandžio 15 d. Vilniuje)[2][3] – lietuvių kompozitorius, muzikos (kompozicijos) pedagogas.
Išsilavinimas, dalykinė veikla
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Osvaldas Balakauskas mokėsi Vilniaus pedagoginio instituto Muzikos fakultete (1957–1961 m.), Kijevo konservatorijoje, Boriso Liatošinskio klasėje studijavo kompoziciją (1964–1969 m.). Sajūdžio tarybos narys (1988–1992 m.), Lietuvos ambasadorius Prancūzijoje, Ispanijoje ir Portugalijoje, (reziduojantis Paryžiuje (1992–1994 m.), Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kompozicijos katedros vedėjas (1988–1992 ir 1994–2006 m.).
Kūryba, jos bruožai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Osvaldas Balakauskas buvo vienas iš nedaugelio šiuolaikinių Lietuvos kompozitorių, ambicingai plėtojusių originalią muzikos komponavimo sistemą. Kūrybinio kelio pradžioje studijuodamas Kijeve, Osvaldas Balakauskas bendravo su avangardistines idėjas puoselėjančiais Ukrainos kompozitoriais, susižavėjo K. Štokhauseno, P. Bulezo, J. Ksenakio ir ypač A. Veberno bei O. Mesiano kūryba.
Osvaldo Balakausko kompozicinei technikai būdingos dvi kryptys. Iš vienos pusės technika plėtojama per specifinį serializmą, kai serija reguliuoja transpoziciją. Transpozicijos objektais gali tapti garsų grupė, akordas, akordų grupė, tam tikros dermės ar net jau sukomponuotos (stilistiškai atpažįstamos) muzikos fragmentas. Iš kitos pusės – per naująją diatoniką, eksploatuojant 8, 9, 10 ir 11 garsų diatonines sistemas ir jų vidinę struktūrą. Ši sistema išplėtota teorinėje Osvaldo Balakausko studijoje „Dodekatonika" (I dalis buvo išleista Krokuvos muzikos akademijoje).
Naująja harmonija (dažniausiai besiremianti oktatotiniais ir eneatoniniais modeliais) kuriamas ypatingas, intriguojantis garsinis „klimatas“, atpažįstamas kaip „Balakausko tonalumas". Griežtai organizuota garso aukščio sfera yra derinama su ritmo sistemomis, kildinamomis iš Blacherio teorijų.
Apdovanojimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Lietuvos nacionalinė premija, 1996 m.
- Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinas, 1998 m.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Mirė kompozitorius, Nacionalinės premijos laureatas Osvaldas Balakauskas. 15min.lt. 2026-04-15.
- ↑ Rūta Gaidamavičiūtė. Osvaldas Balakauskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. 2018-08-01. Nuoroda tikrinta 2026-04-15.
- ↑ Osvaldas Balakauskas. nekrologas.lt. 2026-04-15.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Osvaldas Balakauskas Muzikos informacijos ir leidybos centre, biografija, kūriniai, įrašai, nuotraukos (liet.)
- Straipsnis apie O. Balakauską Archyvuota kopija 2008-06-08 iš Wayback Machine projekto. (liet.)
- Interviu su O. Balakausku (liet.)
| Politinis postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: - |
Lietuvos ambasadorius Prancūzijos Respublikoje 1991–1994 |
Po to: Ričardas Bačkis |