Algimantas Čekuolis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Algimantas Čekuolis
Algimantas cekuolis.jpg
Algimantas Čekuolis laidoje „Popietė su Algimantu Čekuoliu“
Gimė: 1931 m. lapkričio 10 d. (84 metai)
Panevėžys
Sutuoktinis(-ė): Edita Sirvidytė-Čekuolienė
Vaikai:

Ieva, Justinas

Veikla: žurnalistas, laidų vedėjas, gidas, rašytojas, keliautojas
Partija: 1959 m. SSKP
Alma mater: 1953 m. Maskvos M. Gorkio literatūros institutas

Algimantas Jurgis Čekuolis (g. 1931 m. lapkričio 10 d. Panevėžyje) – Lietuvos žurnalistas, rašytojas, keliautojas, laidų vedėjas, gidas.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Gimė kaimo mokytojų šeimoje. Tėvai dirbo Kielių kaime (Širvintų valsčius), vėliau – Širvintose, Ukmergėje. 1948 m. baigė Vilniaus suaugusiųjų gimnaziją. 1953 m. baigė Maskvos Maksimo Gorkio literatūros institutą.

1953–1964 m. dirbo žvejybos laivuose jūreiviu, tapo vidutiniojo tralerio bocmanu. Per tą laiką rašė apsakymus ir knygas (iš kurių 8 išleistos). Nuo 1959 m. SSKP narys. 1966 m. baigė vakarinę John Reed kalbų mokyklą Havanoje (Kuba). 1964–1967 m. vertėjas SSRS žuvies pramonės ministerijos atstovybėje Havanoje.

1968 m. pakviestas dirbti spaudos agentūroje „NovostiMaskvoje, 19691973 m. agentūros korespondentas Kanadoje, lankė prancūzų kalbos kursus. 19751979 m. vadovavo SSRS spaudos agentūros „Novosti“ (APN) biurui Lisabonoje (Portugalija). 19811986 m. APN biuro vedėjas Madride.

Dirbo KGB užsienio žvalgybai. [1] [2]

1986 m. rugsėjo 1 d. – 1992 m. savaitraščio „Gimtasis kraštas“ vyr. redaktorius. 1988 m. išrinktas Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariu. Vėliau buvo renkamas Sąjūdžio seimo ir jo vadovybės nariu. 1989 m. išrinktas SSRS liaudies deputatų suvažiavimo deputatu, juo buvo iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.

19891995 m. valstybinės Ispanijos spaudos agentūros EFE korespondentas Baltijos šalims. 1992 m. Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakultete pradėjo dirbti dėstytoju, dėstė derybų ir bendravimo meną. 1994 m. su sunkumais susidūrusio „Apus“ banko Stebėtojų tarybos pirmininkas; mėgino rasti investuotojų Ispanijoje, tačiau pastangos išgelbėti „Apus“ banką buvo nesėkmingos.[3] Nuo 1995 m. Lietuvos televizijoje veda laidą „Popietė su Algimantu Čekuoliu“.

Moka anglų, ispanų, portugalų, lenkų, rusų, italų, prancūzų, ir žinoma lietuvių kalbas. [4][5]

Šeima[taisyti | redaguoti kodą]

1992 m. išsiskyrė su Birute Čekuoliene. Jie turi 2 suaugusius vaikus: Ieva Čekuolytė ir Justinas Čekuolis.

1996 m. vedė Editą Sirvidytę (psichologė, VU dėstytoja).

Pomėgiai – grybavimas, kalnų slidinėjimas, skaitymas, važinėjimas dviračiu, žūklė.

Apdovanojimai[taisyti | redaguoti kodą]

Bibliografija[taisyti | redaguoti kodą]

  • Per tris vandenynus. – V.: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1957.
  • Perkūnas netrenkia į laivą. – V.: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1959.
  • Tylos takais: kelionės apybraiža. – Vilnius, 1960.
  • Keturi žiemos vėjai: fantastinė pasaka. – Vilnius, 1963.
  • Noriu grįžti į Kubą: apybraižų rinkinys. – V.: Vaga, 1965.
  • Legionierius. – Vilnius, 1971.
  • Vyriški žaidimai: apsakymai ir apysaka. – V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2004.
  • Pokalbiai su Algimantu Čekuoliu (parengė Loreta Paškevičienė). – V.: Alma littera, 2009.
  • Staigmenos. – V.: Alma littera, 2010. [6][7]
  • Šešios progos numirti. – V.: Alma littera, 2011.
  • Faktai ir šypsenos. – V.: Alma littera, 2012.
  • Keturi žiemos vėjai. – V.: Alma littera, 2013.
  • Mūsų slaptieji ir dramblys bute. - V.: Alma littera, 2013.
  • Generolo sena karvė istorija. - V: Alma littera, 2014.
  • Iš ko šaiposi pasaulis. - V. Alma littera, 2015.
  • Apie jūreivius Jų meilės ir kitos tikros istorijos. - V. Alma littera, 2016.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]