Vilius Kavaliauskas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Vilius Kavaliauskas
Gimė: 1951 m. gegužės 27 d. (67 metai)
Pabaiske
Veikla: Lietuvos žurnalistas, kolekcininkas.
Alma mater: Vilniaus universitetas
Žymūs apdovanojimai:

Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžius

Vilius Kavaliauskas (g. 1951 m. gegužės 27 d. Pabaiske) – Lietuvos žurnalistas, kolekcininkas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1973 m. baigė žurnalistiką Vilniaus universitete. 19721984 m. ir 19881990 m. laikraščio „Tiesa“ korespondentas, politikos apžvalgininkas, 1984–1988 m. savaitraščio „Moscow News“ korespondentas Niujorke, 19901991 m. Eltos generalinio direktoriaus pavaduotojas. 19911992 m. buvo daugelio užsienio periodinių leidinių ir informacijos agentūrų bendradarbis. 19921993 m. Lietuvos Respublikos Prezidento, 19931994 m. Lietuvos Respublikos Seimo, 19941997 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės spaudos atstovas. 1997 m. Valstybės konsultantas užsienio informacijos klausimais. [1] 19972001 m. laisvas žurnalistas, užsienio leidinių korespondentas, TV laidos vedėjas. 20022008 m. ir nuo 2013 m. Lietuvos Respublikos ministro pirmininko patarėjas ryšiams su visuomene. 19892001 m. Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko pavaduotojas. Lietuvos-Europos instituto steigėjas ir valdybos narys. Ričardo Mikutavičiaus fondo pirmininko pavaduotojas.

Yra sukaupęs vertingą Baltijos šalių valstybinių apdovanojimų kolekciją, surengė jos parodas Danijoje, Belgijoje, Ispanijoje, Suomijoje, Rusijoje, Lenkijoje ir kitur.[2][3]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Suokalbis, dokumentų rinkinys apie Molotovo-Ribentropo paktą, 1989 m.
  • Lietuvos pašto ženklai 19131940, 1991 m.
  • Ordinai ir medaliai Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje 19181940 m., 1997 m.
  • Už nuopelnus Lietuvai, 2 t. 20012003 m.
  • Lietuvos Respublikos valstybės apdovanojimai. Vilnius, 2010 m.
  • Lietuvos karžygiai (Vyties Kryžiaus kavalieriai 1918–1940). I–VI tomai. Vilnius, 20092014 m.
  • Lietuvos bažnyčios regalijos. Vilnius, 2012 m.
  • Lietuvos garbės kodas. Vilnius, 2013 m.
  • Pažadėtoji žemė – LIETUVA. Vilnius, 2013 m.
  • Žmogus laiko taikinyje: Algirdas Brazauskas draugų ir oponentų akimis, Vilnius, 2013 m.

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 215 psl.
  2. Domas ŠniukasVilius Kavaliauskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 638 psl.
  3. Vilius Kavaliauskas. Už nuopelnus Lietuvai