Vilius Kavaliauskas
| Vilius Kavaliauskas | |
|---|---|
| Gimė | 1951 m. gegužės 27 d. Pabaiske |
| Veikla | Lietuvos žurnalistas, kolekcininkas. |
| Alma mater | Vilniaus universitetas |
| Žymūs apdovanojimai | |
Vilius Kavaliauskas (g. 1951 m. gegužės 27 d. Pabaiske) – Lietuvos žurnalistas, kolekcininkas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1973 m. baigė žurnalistiką Vilniaus universitete. 1972–1984 m. ir 1988–1990 m. laikraščio „Tiesa“ korespondentas, politikos apžvalgininkas, 1984–1988 m. savaitraščio „Moscow News“ korespondentas Niujorke, 1990–1991 m. Eltos generalinio direktoriaus pavaduotojas. 1991–1992 m. buvo daugelio užsienio periodinių leidinių ir informacijos agentūrų bendradarbis. 1992–1993 m. Lietuvos Respublikos Prezidento, 1993–1994 m. Lietuvos Respublikos Seimo, 1994–1997 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės spaudos atstovas. 1997 m. Valstybės konsultantas užsienio informacijos klausimais. [1] 1997–2001 m. laisvas žurnalistas, užsienio leidinių korespondentas, TV laidos vedėjas. 2002–2008 m. ir nuo 2013 m. Lietuvos Respublikos ministro pirmininko patarėjas ryšiams su visuomene. 1989–2001 m. Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko pavaduotojas. Lietuvos-Europos instituto steigėjas ir valdybos narys. Ričardo Mikutavičiaus fondo pirmininko pavaduotojas.
Yra sukaupęs vertingą Baltijos šalių valstybinių apdovanojimų kolekciją, surengė jos parodas Danijoje, Belgijoje, Ispanijoje, Suomijoje, Rusijoje, Lenkijoje ir kitur.[2][3]
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Suokalbis, dokumentų rinkinys apie Molotovo-Ribentropo paktą, 1989 m.
- Lietuvos pašto ženklai 1913–1940, 1991 m.
- Ordinai ir medaliai Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje 1918–1940 m., 1997 m.
- Už nuopelnus Lietuvai, 2 t. 2001–2003 m.
- Lietuvos Respublikos valstybės apdovanojimai. Vilnius, 2010 m.
- Lietuvos karžygiai (Vyties Kryžiaus kavalieriai 1918–1940). I–VI tomai. Vilnius, 2009–2014 m.
- Lietuvos bažnyčios regalijos. Vilnius, 2012 m.
- Lietuvos garbės kodas. Vilnius, 2013 m.
- Pažadėtoji žemė – LIETUVA. Vilnius, 2013 m.
- Žmogus laiko taikinyje: Algirdas Brazauskas draugų ir oponentų akimis, Vilnius, 2013 m.
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1990 m. Lietuvos žurnalistų sąjungos premija už publikacijas apie Ribentropo–Molotovo paktą.
- 2004 m. Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžius
- 2004 m. Estijos Marijos žemės ordino Komandoro kryžius
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 215 psl.
- ↑ Domas Šniukas. Vilius Kavaliauskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 638 psl.
- ↑ Vilius Kavaliauskas. Už nuopelnus Lietuvai
