Vilius Kavaliauskas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Vilius Kavaliauskas
Gimė 1951 m. gegužės 27 d. (71 metai)
Pabaiske
Veikla Lietuvos žurnalistas, kolekcininkas.
Alma mater Vilniaus universitetas
Žymūs apdovanojimai

Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžius

Vilius Kavaliauskas (g. 1951 m. gegužės 27 d. Pabaiske) – Lietuvos žurnalistas, istorijos tyrinėtojas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1973 m. baigė žurnalistiką Vilniaus universitete. 19721984 m. ir 19881990 m. laikraščio „Tiesa“ korespondentas, politikos apžvalgininkas, 1984–1988 m. savaitraščio „Moscow News“ korespondentas Niujorke, 19901991 m. Eltos generalinio direktoriaus pavaduotojas. 19911992 m. užsienio periodinių leidinių ir informacijos agentūrų bendradarbis. 19921993 m. Lietuvos Respublikos Prezidento, 19931994 m. Lietuvos Respublikos Seimo, 19941997 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės spaudos atstovas. 1997 m. Valstybės konsultantas užsienio informacijos klausimais. [1] 19972001 m. laisvas žurnalistas, užsienio leidinių korespondentas, TV laidos vedėjas. 20022008 m. ir nuo 2013 m. Lietuvos Respublikos ministro pirmininko patarėjas ryšiams su visuomene. 19892001 m. Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko pavaduotojas. Lietuvos-Europos instituto steigėjas ir valdybos narys. Ričardo Mikutavičiaus fondo pirmininko pavaduotojas. Nuo 2016 metų - Vyčio paramos fondo vicepirmininkas, inicijavo ir pastatė "Laisvės kario" skulptūrą Kaune, Žygimanto Augusto ir Bernardo Brazdžionio paminklus Pasvalyje. Valdovų rūmų muziejaus tarybos garbės narys.

Yra sukaupęs vertingą Baltijos šalių valstybinių apdovanojimų kolekciją, surengė jos parodas Danijoje, Belgijoje, Ispanijoje, Suomijoje, Rusijoje, Lenkijoje ir kitur.[2][3]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Suokalbis, dokumentų rinkinys apie Molotovo-Ribentropo paktą, 1989 m.
  • Lietuvos pašto ženklai 19131940, 1991 m.
  • Orders, decorations and medals of Estonia, Latvia and Lithuania 1918-1940. Copenhagen, 1996 m. (dvi laidos)
  • Ordinai ir medaliai Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje 19181940 m., 1997 m.
  • Rady a Vyznamenani Estonsko-Lotyšsko-Litva 1918-1940. Brno 1998 m.
  • Už nuopelnus Lietuvai, 2 t. 20012003 m.
  • Ordenes y Medallas de Lituania. Vilnius-Madrid, 2005 m.
  • Lietuvos Respublikos valstybės apdovanojimai. Vilnius, 2010 m.
  • Lietuvos karžygiai (Vyties Kryžiaus kavalieriai 1918–1940). I–VII tomai. Vilnius, 20092015 m.
  • Lietuvos bažnyčios regalijos. Vilnius, 2012 m.
  • Vilkaviškio krašto karžygiai. Vilkaviškis, 2012 m.
  • Lietuvos garbės kodas. Vilnius, 2013 m.
  • Pažadėtoji žemė – LIETUVA. Vilnius, 2013 m.ir 2021 m. (antras leidimas)
  • Žmogus laiko taikinyje: Algirdas Brazauskas draugų ir oponentų akimis, Vilnius, 2013 m.
  • Pakaunės krašto karžygiai. Kaunas, 2015 m.
  • Pulkininkas Liudas Butkevičius. Vilnius, 2015 m.
  • Pasvalio krašto karžygiai. Pasvalys, 2015 m.
  • Juozas Urbšys: gyvenimu liudiju istoriją. Vilnius, 2017 m.
  • Petras Klimas: visada ieškojau Lietuvos. Vilnius, 2017 m.
  • Trakų apskrities karžygiai. Trakai, 2018 m.
  • Už "Laisvės kario" - visa Lietuva. Vilnius, 2019 m.
  • Symbole wolnosci baltyckiej 1918-1940. Warszawa, 2020 m.

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 215 psl.
  2. Domas ŠniukasVilius Kavaliauskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 638 psl.
  3. Vilius Kavaliauskas. Už nuopelnus Lietuvai