Adomas Jacovskis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Adomas Jacovskis
Gimė: 1948 m. sausio 14 d. (69 metai)
Vilniuje
Veikla: Lietuvos scenografas, tapytojas. Vienas žymiausių lietuvių teatro dailininkų.
Žymūs apdovanojimai:

Adomas Jacovskis (g. 1948 m. sausio 14 d. Vilniuje) – Lietuvos scenografas, tapytojas. Vienas žymiausių lietuvių teatro dailininkų.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1973 m. baigė Lietuvos dailės institutą. 19771978 m. dirbo Lietuvos televizijoje, 19781993 m. Jaunimo teatro vyr. dailininkas. Nuo 1989 m. Vilniaus dailės akademijos (iki 1990 m. Lietuvos dailės institutas) dėstytojas, nuo 1995 m. docentas. Sesuo Aleksandra Jacovskytė – scenografė, kostiumų dailininkė, brolis Jokūbas Jacovskis – grafikos dizaineris, knygos dailininkas.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sukūrė scenovaizdžių daugiau kaip 80 spektaklių: Jaunimo teatro, Vilniaus mažojo teatro, Kauno dramos teatro ir Kauno muzikinio teatro spektakliams, Lietuvos operos ir baleto teatro operoms, baletams, taip pat Islandijos nacionaliniame teatre Reikjavike, Rygos nacionalinėje operoje, Centriniame operos ir baleto teatras Pekine, Maskvos, Geteborgo ir kituose teatruose. Scenovaizdžiams būdinga hiperbolizuoti vaizdiniai akcentai, 8-9 dešimtmečio kompozicijos emociškai įtaigios, dažniausiai sudarytos iš architektūros elementų ir daiktų, vėlesnių raiška minimali, vyrauja abstrakti erdvė.

Nutapė portretų („Marius su popierine kepure“ 1981 m., aktoriaus V. Bagdono, 1984 m., „Repeticija“ 1987 m.), portretinių kompozicijų („Karaliaus profilis“ 1988 m., „Veidas – kaukė“ 1990 m., „Keliautojas“ I–III 19901993 m., „Raudona galva“ 1999 m., „Vandennešys“ 2000 m.) Kūriniai ekspresionizmo stilistikos, ryšku ištobulintas kontūrinis piešinys, subtili plonasluoksnė tapyba.

Surengė individualių tapybos, scenografijos parodų, dalyvavo tarptautinėse parodose Baltijos šalyse, Rusijoje, Italijoje, Japonijoje, pelnė apdovanojimų tarptautiniuose teatro festivaliuose. Jo kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus, Vilniaus Gaono žydų muziejus, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, Tretjakovo galerija ir Centrinis A. Bachrušino teatro muziejus Maskvoje.[1]

Scenografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Gražina Marčiukaitytė. Adomas Jacovskis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 467 psl.