Adomas Jacovskis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Adomas Jacovskis
Gimė: 1948 m. sausio 14 d. (71 metai)
Vilniuje
Tautybė: žydas
Sutuoktinis(-ė): Laima Jacovskienė
Vaikai:

Marijus Jacovskis, scenografas

Veikla: Lietuvos scenografas, tapytojas. Vienas žymiausių lietuvių teatro dailininkų.
Išsilavinimas: aukštasis
Alma mater: Vilniaus dailės akademija
Žymūs apdovanojimai:

Adomas Jacovskis (g. 1948 m. sausio 14 d. Vilniuje) – Lietuvos scenografas, tapytojas. Vienas žymiausių lietuvių teatro dailininkų ir tapytojų.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1973 m. baigė LTSR valstybinį dailės institutą. 19771978 m. dirbo Lietuvos televizijoje, 19781993 m. – Jaunimo teatro vyriausiasis dailininkas, 1989 –2014 m. dėstė Vilniaus dailės akademijoje.

Sesuo Aleksandra Jacovskytė – scenografė, fotografė, brolis Jokūbas Jacovskis – knygos dailininkas.

Sūnus Marijus Jacovskis – scenografas.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sukūrė scenovaizdžių daugiau kaip 80 spektaklių: Jaunimo teatro, Vilniaus mažojo teatro, Kauno dramos teatro ir Kauno muzikinio teatro spektakliams, Lietuvos operos ir baleto teatro operoms, baletams, taip pat Islandijos nacionaliniame teatre Reikjavike, Rygos nacionalinėje operoje, Centriniame operos ir baleto teatras Pekine, Maskvos, Geteborgo ir kituose teatruose.

XX a. 8-9 dešimtmečio scenografinės kompozicijos emociškai įtaigios, taikomi architektūriniai įvaizdžiai, hiperbolizuoti vaizdiniai akcentai tamsioje erdvėje, vėlesniųjų raiška įvairiopa, pasižymi ištobulinta šviesotamsa.

Nutapė portretų („Marius su popierine kepure“ 1981 m., aktoriaus V. Bagdono, 1984 m., „Repeticija“ 1987 m.), portretinių kompozicijų („Karaliaus profilis“ 1988 m., „Veidas – kaukė“ 1990 m., „Keliautojas“ I–III 19901993 m., „Raudona galva“ 1999 m., „Vandennešys“ 2000 m.) Tapyboje vyrauja ekspresionizmo stilistika, ryšku ištobulintas kontūrinis piešinys, subtili plonasluoksnė tapyba.

Surengė individualių tapybos, scenografijos parodų, dalyvavo tarptautinėse parodose Baltijos šalyse, Rusijoje, Italijoje, Japonijoje, pelnė apdovanojimų tarptautiniuose teatro festivaliuose. Jo kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus, Vilniaus Gaono žydų muziejus, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, Tretjakovo galerija ir Centrinis A. Bachrušino teatro muziejus Maskvoje.[1] Didžiulį Adomo Jacovskio kūrinį "Gulinti galva" galima pamatyti šiuolaikinio meno muziejuje po atviru dangumi Europos parke.

Scenografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Gražina MarčiukaitytėAdomas Jacovskis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 467 psl.