Kęstutis Grigaliūnas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Kęstutis Grigaliūnas (g. 1957 m. vasario 7 d. Kaune) – Lietuvos grafikas, dailės pedagogas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

19761982 m. studijavo Lietuvos dailės institute. 19821996 m. dėstė Kauno J. Naujalio meno mokykloje, nuo 1996 m. –Vilniaus dailės akademijos dėstytojas.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

19881989 m. sukūrė lino raižinių, medžio raižinių, šilkografijų, ofortų, iliustravo knygų. Nuo 1990 m. vienas pirmųjų iš lietuvių grafikų pradėjo naudoti spalvotosios trafaretinės spaudos techniką. Sukūrė pjaustinių iš kartono ir faneros (ciklas „12 dėžučių“ 1991 m.). Būdingas išryškintas grafinis pradas – linijos, ženklai, ornamentai, naudojami figūriniai ir abstraktūs motyvai. Nuo 1998 m. kuria sudėtingesnės plastikos grafikos kūrinius ir pjaustinius, juose ryšku postmodernizmo bruožai, poparto, Fluxus elementai, dekoratyvūs, eklektiški vaizdai (A. Puipos, V. Kalinausko, A. Andriuškevičiaus portretai, 19981999 m.). Vyrauja žaisminga nuotaika, ironija, įvairios intelektualios nuorodos į Lietuvos ir kitų kultūrų, civilizacijų įvaizdžius. Nuo 1981 dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje (Čikaga – 1991 m., Marselis – 1999 m.); individualios parodos surengtos Lietuvoje 19961999 m., 2001 m. Jo kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus, Modernaus meno muziejaus biblioteka Niujorke.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Rasa Adomaitienė. Kęstutis Grigaliūnas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 159 psl.