Vytautas Kolesnikovas
| Vytautas Kolesnikovas | |
|---|---|
| Gimė | 1948 m. spalio 25 d. Alytus |
| Mirė | 2021 m. spalio 1 d. (72 metai) Alytus |
| Palaidotas (-a) | Antakalnio kapinėse[1] |
| Sutuoktinis (-ė) | Nijolė |
| Vaikai | Auksė, Algirdas |
| Veikla | tapytojas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras |
| Partija | SSKP, Tautos pažangos partija |
| Išsilavinimas | 1974 m. Maskvos N. Krupskajos meno institutas |
| Žymūs apdovanojimai | |
|
2000 m. Lietuvos nepriklausomybės medalis | |
Vytautas Kolesnikovas (1948 m. spalio 25 d. Alytuje – 2021 m. spalio 1 d. ten pat) – tapytojas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras.[2]
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gimė tarnautojų šeimoje. 1968 m. baigė Alytaus mechanikos technikumą. 1968–1974 m. studijavo Maskvos N. Krupskajos meno institute, įgijo tapytojo kvalifikaciją. 1972–1989 m. priklausė SSKP. Iki 1989 m. dirbo dailininku įvairiose Alytaus įmonėse. 1989–1990 m. Alytaus meno bendrovės „Harmonija“ pirmininkas. Tuo pat metu priklausė savarankiškai Lietuvos komunistų partijai.
Tačiau tuo metu aktyviai dalyvavo Sąjūdžio veikloje: buvo Alytaus miesto ir rajono Sąjūdžio tarybos pirmininkas, Steigiamojo suvažiavimo delegatas, Sąjūdžio Seimo narys, Seimo politinės komisijos narys. 1990–1992 m. buvo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas. 1991–1992 m. Sąjūdžio frakcijos narys, Mokslo, švietimo ir kultūros komisijos pirmininko pavaduotojas.
Nuo 1994 m. buvo Tautos pažangos partijos narys. 1993–1995 m. – Kultūros paveldo inspekcijos Alytaus apygardos viršininkas. 1997–2011 m. – Kultūros vertybių apsaugos departamento Alytaus teritorinio padalinio vadovas, dailės ir kultūros vertybių tvarkymo darbų ekspertas. 2004 m. balotiravosi į Europos Parlamentą (Tautos pažangos partijos sąraše).
Žmona Nijolė, vaikai Auksė ir Algirdas.[3]
Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 2000 m. Lietuvos nepriklausomybės medalis
- 2009 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius[2]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Pro memoriam Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Vytautui Kolesnikovui (1948-10-25 – 2021-10-01). alytus.lt. 2021-10-01. Nuoroda tikrinta 2021-11-16.
- ↑ 2,0 2,1 MELC. Vytautas Kolesnikovas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. 2018-08-01. Nuoroda tikrinta 2021-10-01.
- ↑ Vytautas KOLESNIKOVAS (1948 10 25–2021 10 01) Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]