Kornelijus Platelis
| Kornelijus Platelis | |
|---|---|
| Gimė | 1951 m. sausio 22 d. Šiauliai |
| Tėvas | Jonas Platelis |
| Motina | Stefa Jonkutė-Platelienė |
| Sutuoktinis (-ė) | Zita Pociūtė-Platelienė |
| Vaikai | Edgaras, Jonas |
| Veikla | poetas, eseistas, vertėjas, valstybės veikėjas |
| Partija | 1993 m. Tėvynės sąjunga |
| Alma mater | 1973 m. Vilniaus inžinerinis statybos institutas |
Kornelijus Platelis (g. 1951 m. sausio 22 d. Šiauliuose) – Lietuvos poetas, eseistas, vertėjas, valstybės veikėjas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1957–1968 m. mokėsi Šiaulių 5-ojoje vidurinėje mokykloje. 1968–1973 m. studijavo Vilniaus inžinerinio statybos instituto Miestų statybos fakultete, įgijo kelių statybos inžinieriaus specialybę. 1973–1975 m. sovietinės armijos karininkas (leitenantas) Rusijoje. 1975–1980 m. Druskininkų statybos valdybos inžinierius. 1980–1988 m. Druskininkų „Eglės“, vėliau „Žilvino“ sanatorijos statybos priežiūros inžinierius. 1988–1991 m. laisvas rašytojas.
1990–1997 m. Druskininkų savivaldybės tarybos narys, 1995–1996 m. savivaldybės mero Vytauto Janonio pavaduotojas, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento Alio Vidūno pavaduotojas. 1991–1993 m. Lietuvos kultūros ir švietimo ministrų Dariaus Kuolio, Dainiaus Trinkūno pavaduotojas. 1992 m. pasaulinės parodos Expo '92 Sevilijoje Lietuvos ekspozicijos generalinis komisaras.[1] 1996–1998 m. leidyklos „Vaga“ direktorius. 1998 m. gegužės mėn. – 2000 m. lapkričio mėn. – Gedimino Vagnoriaus, Rolando Pakso, Andriaus Kubiliaus Vyriausybėse – Lietuvos švietimo ir mokslo ministras.[2] 2001–2014 m. savaitraščio „Literatūra ir menas“ vyriausiasis redaktorius. 2011–2012 m. ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus visuomeninis konsultantas švietimo ir mokslo klausimais.[3]
Nuo 1988 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Nuo 1989 m. Lietuvių PEN centro narys, 1991–1995 m. ir 2003–2007 m. centro pirmininkas. Nuo 1990 m. tarptautinio literatūros festivalio „Poetinis Druskininkų ruduo“ sumanytojas bei organizatorius, nuo 2001 m. organizacijos valdybos pirmininkas. Nuo 1993 m. Tėvynės sąjungos steigėjas ir narys.[4] 1993–1994 m. Lietuvos miestų sąjungos konsultantas. 1997–1998 m. Nacionalinės UNESCO komisijos narys.[5] 1997–1998 m. ir 2005–2009 m. Lietuvos kultūros ir meno tarybos pirmininkas. Nuo 2005 m. Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidentas. Nuo 2013 m. Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos narys. Nuo 2014 m. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo tarybos narys. Nuo 2019 m. Lietuvos gynybos, kultūros ir švietimo asociacijos narys. Nuo 2023 m. Lietuvos gynybos, kultūros ir švietimo asociacijos LGKŠA Garbės narys[6].
Kūryba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pirmoji K. Platelio knyga, pavadinta „Žodžiai ir dienos“, pasirodė 1980 m., vėliau išleido dar kelias eilėraščių knygas, esė rinkinį, nemažai išvertė kitų šalių autorių kūrybos, parašė paaiškinimus Senajam Testamentui. Jo kūryba išversta į anglų, armėnų, baltarusių, estų, galisiečių, graikų, gruzinų, ispanų, latvių, lenkų, norvegų, prancūzų, rusų, slovėnų, švedų, ukrainiečių, vengrų, vokiečių kalbas.
Įvertinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1985 m. Jotvingių literatūrinė premija, už eilėraštį „Jotvingių malda, šuoliuojant į priešą“
- 1996 m. „Poezijos pavasario“ laureatas, už knygą „Prakalbos upei“
- 1998 m. „Varpų“ literatūrinė premija, už eilėraščių ciklą
- 2002 m. Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija
- 2010 m. Lietuvos rašytojų sąjungos premija, už eilėraščių rinkinį „Karstiniai reiškiniai“
- 2011 m. LDK Gedimino ordino Riterio kryžius [7]
- 2012 m. LR kultūros ministerijos premija, už publicistiką (knygą „Ir mes praeiname“)
- 2013 m. Bronio Savukyno premija
- 2018 m. Elenos Mezginaitės premija, už eilėraščių rinkinį „Įtrūkusios mėnesienos“
- 2019 m. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto premija, už kūrybiškiausią 2018 metų knygą
- 2019 m. Lenkijos Respublikos Aukso kryžius
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Dėl Lietuvos Respublikos dalyvavimo pasaulinėje parodoje "EXPO“. 1992 m. balandžio 7 d. nutarimas Nr. 247. Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Nuoroda tikrinta 2024-06-04.
- ↑ „Dėl Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro skyrimo“. 1998 m. gegužės 1 d. dekretas Nr. 58. Lietuvos Respublikos Prezidentas. Nuoroda tikrinta 2024-06-04.
- ↑ „Dėl K. Platelio“. 2011 m. rugsėjo 6 d. potvarkis Nr. 223. Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Nuoroda tikrinta 2024-06-04.
- ↑ https://www.vrk.lt/statiniai/puslapiai/rinkimai/2004/euro/kandidatai/kand_anketa_l_260827.htm
- ↑ „Dėl Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sudarymo“. 1997 m. liepos 11 d. nutarimas Nr. 754. Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Nuoroda tikrinta 2024-06-04.
- ↑ https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2129660/burbiskio-dvare-iskilmingai-paminetos-lietuvos-kariuomenes-ir-lietuvos-gynybos-kulturos-ir-svietimo-asociacijos-sukaktys
- ↑ „Dėl Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečių apdovanojimo Lietuvos valstybės ordinais ir medaliais vasario 16-osios – Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga“. 2011 m. vasario 3 d. dekretas Nr. 1K-599. Lietuvos Respublikos Prezidentas. Nuoroda tikrinta 2024-06-04.
| Politinis postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Zigmas Zinkevičius |
Lietuvos švietimo ir mokslo ministras 1998–2000 m. |
Po to: Algirdas Monkevičius |
