Mykolas Sluckis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Mykolas Sluckis
Mykolas Sluckis (1987) by Guenter Prust.jpg
Gimė: 1928 m. spalio 20 d.
Panevėžys
Mirė: 2013 m. vasario 25 d. (84 metai)
Vilnius
Tautybė: žydas
Veikla: Lietuvos rašytojas
Alma mater: Vilniaus universitetas
Žymūs apdovanojimai:

Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžius

Mykolas Sluckis (1928 m. spalio 20 d. Panevėžyje – 2013 m. vasario 25 d. Vilniuje) – lietuvių prozininkas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė Panevėžio žydų šeimoje. Prasidėjus TSRS-Vokietijos karui, buvo pionierių stovykloje Palangoje, iš čia, kilus vokiečių-sovietų karui, evakuotas į TSRS gilumą, gyveno vaikų namuose.

Pirmoji M .Sluckio knyga „Aš vėl matau vėliavą“ pasirodė 1948 m., pirmasis romanas „Geri namai“ – 1955 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narys nuo 1949 m. 1951 m. baigė rusų filologijos studijas Vilniaus universitete. 1950–1951 m. redagavo žurnaląŽvaigždutė“, 19521954 m. Rašytojų sąjungos prozos konsultantas, 1954–1959 m. – valdybos sekretorius. Vėliau atsidėjo rašytojo darbui.

Ankstyvaisiais kūrybos metais išleido mažosios prozos rinkinius vaikams, vėliau išgarsėjo prozos kūriniais, apsakymų ir novelių rinkiniais. Jo kūrybai būdingas lyrizmas, impresionistinė pasakojimo maniera, gili veikėjų psichologinė analizė, vidinio monologo įtaiga.

M. Sluckio kūriniai išversti į 14 užsienio kalbų. Pagal jo scenarijų 1966 m. LKS sukurtas meninis filmas „Laiptai į dangų“ (rež. Raimondas Vabalas).

1965 m. kartu su E.Mieželaičiu lydėjo Ž.P.Sartrą jo kelionės po Lietuvą metu.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Apšviestas langas. – Valstybinė grožinės literatūros leidykla (VGLL), 1949.
  • Būsimasis kapitonas: apsakymai. – VGLL, 1950.
  • Adomėlis sargybinis: apsakymai. – VGLL, 1953.
  • Kaip sudužo saulė: vaikystės dienų novelės. – VGLL, 1957.
  • Milžinai nenorėjo karaliais būti. – VGLL, 1958.
  • Sunkiausias menas: literatūrinės pastabos. – VGLL, 1960.
  • Geriau mums nesusitikti: novelės. – VGLL, 1961.
  • Ko seneliai juokiasi. – VGLL, 1961.
  • Ačiū šelmiui akmenėliui: pasakos. – VGLL, 1963.
  • Išdaigos ir likimai: apsakymai. – Vaga, 1964.
  • Stebuklingoji rašalinė: apysaka apie nepaprastus Pagrandėlio ir Liepiniuko žygius bei apmąstymus. – Vaga, 1965.
  • Ugnelis, septynių nugalėtojas. – Vaga, 1965.
  • Žingsniai: novelių rinktinė. – Vaga, 1965.
  • Aš vėl matau vėliavą: rinktiniai apsakymai vaikams. – Vaga, 1966.
  • Kaip broliai ėjo vėjui tarnauti. – Vaga, 1966.
  • Geležinnagė: pasaka. – Vaga, 1968.
  • Skrido bitė vakarienės: pasakos. – Vaga, 1969.
  • Laiptai į dangų: romanas. – Vaga, 1963.
  • Merginų sekmadienis: apsakymai ir apysakos. – Vaga, 1971.
  • Laiškanešys neturi mirti: apysaka-pasaka. – Vaga, 1973.
  • Adomo obuolys: romanas. – 1973.
  • Uostas mano – neramus: romanas. – 1974.
  • Ar tavo šuo nepasiutęs: 2-jų dalių pjesė su prologu ir epilogu. – 1974.
  • Svetimos aistros: apysaka. – 1975.
  • Saulė vakarop: romanas. – Vaga, 1976.
  • Gandro batai: pasakos. – Vaga, 1978.
  • Kelionė į kalnus ir atgal: romanas. – Vaga, 1981.
  • Geri namai: romanas. – Vyturys, 1986.
  • Medžliepis: romanas. – Vaga, 1986.
  • Gražuolės sugrįžimas: apysakos ir apsakymai. – Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla (LRSL), 1998.
  • Išsipildymas ne pagal Joaną: romanas ir šešios novelės. – LRSL, 2003.
  • Su skrybėle Kurfiurstendame: apsakymai. – Vaga, 2004.
  • Mėnulio šypsenos: pasakos. – Vaga, 2005.[1]

Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. [1] (rasytojai.lt inf.)