Antanas Rubšys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Antanas Leonardas Rubšys
Gimė: 1923 m. lapkričio 5 d.
Bučių kaimas, Laukuvos valsčius
Mirė: 2002 m. rugpjūčio 27 d. (78 metai)
Niujorke
Tautybė: lietuvis
Veikla: prelatas, Šv. Rašto profesorius.
Žymūs apdovanojimai:

Antanas Leonardas Rubšys (1923 m. lapkričio 5 d. Bučių kaime, Laukuvos valsčiuje – 2002 m. rugpjūčio 27 d. Niujorke) – prelatas, Šv. Rašto profesorius.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Antanas Leonardas Rubšys gimė 1923 m. lapkričio 5 d. Bučių kaime, Laukuvos valsčiuje, Tauragės apskrityje. Prelatas prof. Antanas Rubšys mirė 2002 m. rugpjūčio 27 d. Niujorke, ištiktas insulto. Palaidotas Laukuvoje.

Išsilavinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lankė Šiauduvos pradžios mokyklą, baigė Šilalės gimnaziją ir 1943 m. įstojo į Telšių kunigų seminariją.

19441945 m. tęsė filosofijos studijas Eichšteto kunigų seminarijoje (Vokietija). 1945 m., buvo pasiųstas į Italiją – į Grigaliaus universitetą Romoje teologijos studijoms (1945–1949). 1948 m. gruodžio 18 d. įšventintas kunigu. Teologijos studijas baigė licenciato laipsniu.

Po teologijos studijų buvo nukreiptas gilinti Šv. Rašto studijas. 1951 m. įgijo Šv. Rašto licenciato laipsnį. Tų pačių metų vasarą atliko apžvalginės archeologijos kelionę Artimuosiuose Rytuose (Egipte, Libane, Sirijoje, Jordanijoje, Turkijoje, Graikijoje), o tų pačių metų rudenį išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas, dėstė Šv. Raštą ir biblines kalbas San Diego kunigų seminarijoje. 19571958 m. akademinius metus praleido Romoje, Popiežiškajame Šv. Rašto institute, ir įgijo Šv. Rašto daktaro laipsnį.

Darbinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baigęs Šv. Rašto studijas, buvo pakviestas dėstyti į Niujorko Manhatano kolegiją, dėstė Šv. Raštą – egzegezę ir hermeneutiką. Dėstydamas kolegijoje, kas antrus metus vasarą skirdavo Artimųjų Rytų archeologijai.

1994 m. gruodžio 21 d. popiežius Jonas Paulius II suteikė Popiežiaus rūmų prelato titulą. 1994–2002 m. dėstė Šv. Rašto egzegezę Vilniaus ir Telšių kunigų seminarijose, Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultete bei Vilniaus pedagoginio universiteto Tikybos katedroje.

1995 m. Lietuvos Nacionalinės premijos laureatas už 19781995 m. Senojo Testamento vertimą iš hebrajų, aramėjų ir graikų kalbų bei knygas „Raktas į Senąjį Testamentą“ ir „Raktas į Naująjį Testamentą“.

Senojo Testamento vertimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1990 m. kovo 6 d. vyskupas Paulius A. Baltakis, įgaliotas Lietuvos Vyskupų Konferencijos, pavedė jam versti Senąjį Testamentą iš hebrajų, aramėjų ir graikų kalbų į lietuvių kalbą. A. Rubšio išverstas Senasis Testamentas išspausdintas bandomuoju keturių tomų leidimu, po to trejus metus tobulintas. 1998 m. Lietuvos Vyskupų Konferencija išleido A. Rubšio Senojo Testamento vertimą drauge su Č. Kavaliausko Naujojo Testamento vertimu viena didele knyga. 1999 m. tas pats ištiso Šventojo Rašto vertimas, redaguotas Lietuvos Biblijos draugijos sudarytos komisijos, išleistas kaip pirmasis ekumeninis lietuviškas Šventojo Rašto leidimas. Lietuvos Vyskupų Konferencijos Liturgijos komisija pagal A. Rubšio ir Č. Kavaliausko vertimą rengia naujas liturginių skaitinių knygas.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Raktas į Naująjį Testamentą, Krikščionis gyvenime, 1978 m.
  • Raktas į Senąjį Testamentą, Krikščionis gyvenime, 1982 m.
  • Šv. Rašto kraštuose, Krikščionis gyvenime, 1982 m.
  • Raidė užmuša, dvasia gaivina, Krikščionis gyvenime, 1984 m.
  • Rubšio (ST) ir Kavaliausko (NT) vertimas, LVK (katalikų) leidimas, 1998 m. (Biblija RK_K1998)
  • Rubšio (ST) ir Kavaliausko (NT) vertimas, LBD ekumeninis leidimas, 1999 m. (Biblija RK_E1999)

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vikicitatos