Žibuoklė Martinaitytė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Žibuoklė Martinaitytė-Rosaschi
Gimė 1973 m. gegužės 4 d. (49 metai)
Leningradas, SSRS
Veikla kompozitorė
Alma mater Lietuvos muzikos akademija
Žinomas (-a) už šiuolaikinė orkestrinė muzika
Žymūs apdovanojimai

Žibuoklė Martinaitytė-Rosaski (Žibuoklė Martinaitytė-Rosaschi, g. 1973 m. gegužės 4 d. Leningrade, SSRS) – lietuvių kompozitorė,[1] viena žinomiausių Lietuvos šiuolaikinės orkestrinės muzikos kūrėjų.[2] Gyvena Niujorke (JAV).

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1979–1991 m. mokėsi Kauno Juozo Naujalio meno mokykloje. 1997 m. baigė kompozicijos studijas Lietuvos muzikos akademijoje (buvo Broniaus Kutavičiaus ir Juliaus Juzeliūno mokinė).

1998–2004 m. tobulinosi įvairiuose kompozicijos kursuose Darmštate (Vokietija), Avinjone, Ruaimone (Prancūzija), Švace (Austrija), Stavangeryje (Norvegija).

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kompozitorė daugiausia kuria kamerinių žanrų muziką. Jos muzikai būdingi netradiciniai žemų instrumentų tembrų deriniai (pvz. 3 trombonai ir tūba ar 2 kontrabosai ir vargonai), teatrališkumas, koncertiškumas, asociatyvi, erdviškumo pojūtį teikianti atmosfera. Šios muzikos atlikėjai instrumentalistai dažnai priversti demonstruoti technines instrumentų galimybes, virtuozinius solo epizodus.[3]

Kūriniai orkestrui[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • „Saulės ženklai“ styginių orkestrui (1995)
  • KOAN simfoniniam orkestrui (2000)
  • „Proveržis“ akordeonui ir kameriniam (2006) arba styginių (2007) orkestrui
  • „Tūkstančiai durų į pasaulį“ simfoniniam orkestrui (2009)
  • „Horizontai“ simfoniniam orkestrui (2013)
  • „Chiaroscuro Trilogy“ fortepijonui ir kameriniam orkestrui (2017)
  • „Millefleur“ simfoniniam orkestrui (2018)
  • „Sielunmaisema“ violončelei ir kameriniam orkestrui (2019)
  • „Saudade“ simfoniniam orkestrui (2019)
  • „Nunc fluens. Nunc stans“ perkusijai ir kameriniam orkestrui (2020)
  • „Ex Tenebris Lux“ kameriniam orkestrui (2021)

Kiti kūriniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • „(čia)–AKIMIRKA–(ten)“ dideliam ansambliui (1994)
  • „Dykuma“ 3 trombonams, tūbai, fortepijonui ir varpeliams (1996)
  • „Being without“ violončelei, mušamiesiems ir fonogramai (1998)
  • „Between“ trombonui, trimitui ir mušamiesiems (2000)
  • „Attention! High Tension!“ tūbai ir fortepijonui (2001)
  • „Ab Initio“ tūbai ir fonogramai, „Odė džiaugsmui“ fleitai, altui ir klavesinui, „Varomoji jėga“ saksofonui, trombonui ir akordeonui (visi 2004)
  • „Nežinomybė“ sopranui, fleitai, fonogramai ir sintezatoriui (2005)
  • „Laiko ir erdvės iliuzijos“ styginių kvartetui ir fonogramai, „Apglėbtas tuštumos grožio“ dideliam ansambliui (abu 2006)
  • „Užmirštos melodijos“ fagotui, „Amžinai pulsuojantis laikinumas“ dideliam ansambliui (abu 2007)
  • „Tęstinumas – pertraukimas (11:11–11:22)“ 4 fagotams ir fonogramai, „Dviprasmybių žaismas“ akordeonui, „Impulsai“ fortepijonui, „Polarities“ pučiamųjų, styginių, mušamųjų, fortepijono ir klavesino ansambliui (visi 2008)
  • „Meilės aukštumos ir gelmės“ fortepijonui, „Exlusive Fluidity“ vargonams (abu 2009)
  • „Tolumos mėlynumas chorui“ (be teksto), „Inhabited Silences“ fortepijoniniam trio (abu 2010)
  • „1+1=∞“ 2 violončelėms, fortepijonui, fonogramai ir sintezatoriui (su T. Rosaschi), „American Hodgepodge“ fleitai, bosiniam klarnetui, smuikui ir fonogramai (abu 2011)
  • „Gridlock“ klarnetui, violončelei ir fortepijonui (2013)
  • „Serenity Diptychs“ smuikui, elektronikai ir video, „Osmosis“ varinių pučiamųjų sekstetui (abu 2015)
  • „In Search Of Lost Beauty“ fortepijonui, smuikui, violončelei, elektronikai ir video projekcijoms, „Flashes of Illuminations“ fortepijonui, „Vanishing Lands (M-Islands)“ audiovizualinė instaliacija (visi 2016)
  • „Unique Forms of Continuity in Space“ 2 fortepijonams ir perkusijai (2017)
  • „Chant des Voyelles“ chorui (2018, be teksto)
  • „KALBA altui ir fonogramai“, „Abyssal Zone“ kontrabosui, „Solastalgia“ kameriniam ansambliui (visi 2020)

Diskografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Soliniai CD[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • „Horizons“ (MIC, 2017)
  • „In Search of Lost Beauty…“ (Starkland, 2019)
  • „Saudade“ (Ondine, 2021)

Grupiniai CD[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • „Zoom in 6: new music from Lithuania“ (MIC, 2007)
  • „Zoom in 10: new music from Lithuania“ (MIC, 2014)
  • „Anthology of Lithuanian Art Music in the 21st Century“ (MIC, 2017)
  • „Zoom in 12: New Art Music from Lithuania“ (MIC, 2018)
  • „Zoom in 13: New Art Music from Lithuania“ (MIC 2019)
  • „The Color of There Seen From Here“ (Innova Recordings, 2019)

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Žibuoklė Martinaitytė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008
  2. Niujorke gyvenanti Nacionalinės premijos laureatė Martinaitytė: kalbame užsienio kalba, bet sapnai išlieka lietuviški lrt.lt
  3. Lietuvos muzikos informacijos centras. Žibuoklė Martinaitytė mic.lt

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]