Liudvikas Simutis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Liudvikas Simutis
Gimė 1935 m. rugpjūčio 27 d.
Kaunatava, Luokės valsčius
Mirė 2014 m. lapkričio 4 d. (79 metai)
Kaunas
Palaidotas (-a) Seniavos kapinėse
Tėvas Adomas Simutis
Motina Stefanija Simutienė
Sutuoktinis (-ė) Irena Simutienė
Vaikai Tadas, Indrė, Algirdas, Audra, Sigita, Rokas
Veikla rezistentas, visuomenės bei politinis veikėjas
Partija 1993 m. TSLK

Liudvikas Simutis-Jaunutis (1935 m. rugpjūčio 27 d. Kaunatavoje, Luokės valsčius, Telšių apskritis – 2014 m. lapkričio 4 d. Kaune) – Lietuvos rezistentas, visuomenės bei politinis veikėjas, signataras.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tėvas Adomas Simutis 1941 m. nukankintas Rainiuose. 19431962 m. mokėsi vidurinėje mokykloje. Rėmė Lietuvos partizanus, buvo Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės ryšininkas, vėliau dalyvavo ginkluotose akcijose. 19521955 m. Kaunatavos mokyklos vyr. pionierių vadovas. 1955 m. suimtas ir nuteistas mirties bausme, tačiau 1956 m. SSRS AT prezidiumo sprendimu mirties bausmė pakeista 25 metais lagerio. 1955–1977 m. buvo kalinamas Mordovijos lageriuose.

Grįžęs į Lietuvą dirbo pagalbiniu darbininku vaikų darželyje Klaipėdoje, 1977–1978 m. Kalvarijos bažnyčios zakristijonu, 19791990 m. Kauno hidrogeologinėje ekspedicijoje staliumi. Per lagerio laikų draugus įsitraukė į pogrindžio spaudos leidybą, bendradarbiavo „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikoje“, „Aušroje“. Prasidėjus Atgimimui, aktyviai dalyvavo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių organizacijų bei Sąjūdžio veikloje. 1990–1992 m. LR Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatas, signataras.[1]

1993 m. tapo Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) partijos nariu, buvo vienas iš šios partijos Kauno skyriaus įkūrimo iniciatorių. Dalyvavo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos, Lietuvos sąjūdžio tarybos, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio veikloje. L. Simučiui pripažintas kario savanorio teisinis statusas.[2]

Palaidotas Seniavos kapinėse Kaune.[3]

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]