Gotlando komunikatas
.jpg)
Gotlando komunikatas – 1989 m. rugpjūčio 6 d. Gotlande (Švedija), Kathamarsvike Lietuvos ir išeivijos pasirašytas dokumentas, kuriame teigiama, jog „Visų pasaulio lietuvių gyvybinis tikslas yra nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimas“.
Komunikatas pasirašytas baigiantis XXXVI Europos lietuvių studijų savaitei. Susitikime, organizuotame ir finansuotame Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK), dalyvavo apie 150 žmonių. Planuota pakviesti ir tuometinį LKP CK pirmąjį sekretorių Algirdą Brazauską.[1] Dokumento tekstą parengė Jonas Pajaujis, redagavo Antanas Buračas. Dokumentą pasirašė Kazys Bobelis, A. Buračas, Česlovas Kudaba, Vytautas Landsbergis, Pasaulio lietuvių bendruomenės Valdybos pirmininkė Irena Lukoševičienė, Kazimieras Motieka, Antanas Terleckas ir Justas Vincas Paleckis, tuometinis LKP CK Ideologinio skyriaus vedėjas. Pastarasis pasirašymo metu abejojo, ar gali tai daryti be LKP leidimo, bijojo nepatogion padėtin pastatyti A. Brazauską.[1]
Nesutariama, kiek komunikato egzempliorių buvo pasirašyta. K. Bobelio nuomone buvo du egzemplioriai, kurių vienas liko pas jį, kitas – pas A. Buračą. J. V. Paleckio teigimu egzempliorių buvo tiek, kiek pasirašiusiųjų.[1]
Gotlando komunikato pagrindu Europos Parlamentas priėmė kelias rezoliucijas. Po komunikato pasirašymo A. Buračas, Viktoras Petkus ir kiti pradėjo bendrauti su VLIK.[1] Komunikatą kritikavo „Pravda“, „Sovetskaja Rossija“ ir kiti Maskvos laikraščiai, iš TSKP pašalintas J. V. Paleckis.[2]
Priešistorė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1979 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos, Latvijos ir Estijos patriotai ir antisovietiniai veikėjai pasirašė 45 pabaltijiečių memorandumą, protesto pareiškimą prieš Molotovo-Ribentropo paktą, kurį adresavo JTO Generaliniam Sekretoriui Kurtui Valdheimui. Memorandumu pasiekta tai, kad 1983 m. sausio 13 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl padėties Lietuvoje, smerkiančią TSRS įvykdytą nepriklausomų Baltijos valstybių okupaciją ir aneksiją.[1]
1989 m. kovo 11 d. Virdžinijoje (JAV) Pasaulio lietuvių bendruomenės ir VLIK susitikime V. Bieliauskas ir K. Bobelis pasirašė aktą, teigiantį, kad organizacijų tikslas yra suvereni Lietuvos valstybė.[1]
Vertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2004 m. gegužės 6 d. Seime surengtoje konferencijoje „Nacionalinio susitarimo galimybės Gotlando komunikato šviesoje“ Česlovas Juršėnas ir Vytenis Andriukaitis pažymėjo, jog komunikatu buvo parodytas konfrontuojančių Lietuvos politinių jėgų susitarimas. K. Motieka išskirtiniu bruožu pavadino J. V. Paleckio parašą, reiškusį, kad LKP neprieštarauja Lietuvos nepriklausomybei. Konferencijos metu A. Terleckas neigė komunikato pasirašymo metu buvus nacionalinį susitarimą: buvo trukdoma A. Terlecko kelionė į Gotlandą, tarp dalyvių skleista dezinformacija.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 1,6 Gotlando Šviesa | Voruta Archyvuota kopija 2017-08-23 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ „Nepriklausomybės sąsiuviniai“. J. V. Paleckis. Vilčių išsipildymo metas. Gotlando užrašai Archyvuota kopija 2017-07-22 iš Wayback Machine projekto.
.svg){kind=small}
|
Šis straipsnis apie istoriją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |