László Sólyom

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Laslo Šojomas
veng. Sólyom László
László Sólyom.jpg
Gimė 1942 m. sausio 3 d. (78 metai)
Pėčas, Vengrijos Karalystė
Sutuoktinis (-ė) Erzsébet Sólyom
(vedė 1966 m., jos mirtis 2015 m.)
Vaikai Benedek ir Beáta
Vengrijos prezidentas
Ėjo pareigas 2005 m. rugpjūčio 5 d. – 2010 m. rugpjūčio 5 d.
Ankstesnis Ferencas Madlis
Vėlesnis Palis Šmitas
Vengrijos Konstitucinio Teismo pirmininkas
Ėjo pareigas 1990 m. rugpjūčio 1 d. – 1998 m. lapkričio 24 d.
Ankstesnis Naujai įsteigta pozicija
Vėlesnis János Németh
Partija Nepriklausomas politikas
Alma mater Pėčo universitetas

Laslo Šojomas (veng. Sólyom László, g. 1942 m. sausio 3 d.) – vengrų politinis veikėjas, teisininkas ir bibliotekininkas. Buvęs Vengrijos prezidentas, prezidentavęs nuo 2005 m. iki 2010 m. Nuo 1990 m. iki 1998 m. buvo Vengrijos Konstitucinio Teismo pirmininkas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Laslo Šojomas gimė Vengrijos pietuose, Pėčo mieste. 1965 m. baigė teisę Pėčo universitete.[1] Nuo 1983 m. jis dirbo profesoriumi Budapešto Lorando Etvešo universitete, nuo 1996 m. – Budapešto Piterio Pazmanio katalikiškame universitete, o nuo 2002 m. – Budapešto Andrašiaus universitete. Taip pat trejus metus (1966–1969 m.) dirbo Jėnos universitete, Vokietijoje, kuriame 1969 m. apsigynė daktaro disertaciją.[2]

L. Šojomo politinė karjera prasidėjo devintojo dešimtmečio pabaigoje, kuomet jis tapo įvairių pilietinių ir aplinkosaugos organizacijų teisiniu patarėju. 1984 m. įsteigė aplinkosaugos organizaciją „Duna Kör“ (liet. „Dunojaus ratas“), kurios dėka Vengrijoje buvo sustabdytos Gabčykovo-Nadmarošo užtvankų statybos, kurios, anot „Duna Kör“, būtų pakenkusios šiaurinės Dunojaus dalies buveinėms.[3] 1987 m. jis buvo vienas iš Vengrijos demokratinio forumo (veng. Magyar Demokrata Fórum (MDF)) įkūrėjų. Jis atstovavo partijai apskritojo stalo derybose, kurios vaidino svarbų vaidmenį Vengrijos perėjime į parlamentinę demokratiją. 1989 m. kurį laiką buvo MDF vykdomojo komiteto narys.[4]

Višegrado grupės prezidentai

1989 m. pabaigoje L. Šojomas paliko partiją, kai buvo paskirtas Vengrijos Konstitucinio Teismo teisėju. Po pusmečio jis buvo paskirtas Teismo pirmininku ir šias pareigas ėjo iki 1998 m. Tuo laikotarpiu Konstitucinis Teismas atliko svarbų vaidmenį šalyje padedant demokratijos pagrindus bei vėliau ją stiprinant. Būdamas Teismo pirmininku L. Šojomas svariai prisidėjo prie mirties bausmės panaikinimo, informacijos, žodžio laisvės ir sąžinės laisvės apsaugos.[5] Taip pat prisidėjo prie homoseksualių asmenų partnerystės konstitucinės apsaugos, kas sulaukė plataus tarptautinio pripažinimo.

Jo aktyvizmo principas buvo gana prieštaringai vertinamas, nes daugeliu atveju L. Šojomas teismo sprendimus motyvuodavo konstitucijos „dvasia“ ar jos „morale“, taip vadinamaja „nematoma konstitucija“, o ne aiškiai parašytu tekstu.[6]

Pasibaigus jo devynerių metų kadencijai, L. Šojomas tęsė savo mokslinę karjerą, toliau skaitė paskaitas universitetuose, o 2000 m. tapo nevyriausybinės aplinkosaugos ir pilietinių teisių organizacijos „Védegylet“ (liet. „Apsaugokime ateitį“) nariu.[7] 2001 m. jis tapo Vengrijos mokslų akademijos korespondentu, o 2013 m. – tikruoju nariu.

L. Šojomas yra našlys, turi du vaikus ir vienuolika anūkų.

Prezidentavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2005 m., kai tuometinis Vengrijos prezidentas Ferencas Madlis pareiškė, kad nekandidatuos antrajai kadencijai, nevyriausybinė aplinkosaugos ir pilietinių teisių organizacija „Védegylet“ L. Šojomą iškėlė kandidatu į Vengrijos prezidentus. Kaip nurodyta Vengrijos konstitucijoje, prezidentą renka Vengrijos parlamentas, todėl L. Šojomui reikėjo sulaukti parlamentinių partijų palaikymo. Jį palaikė tuo metu opozicijoje buvusios „Fidesz“ ir Vengrijos demokratinio forumo partijos, kurios paskyrė L. Šojomą savo oficialiu kandidatu.[8] Vis dėlto, jei valdančiosios partijos būtų susivienijusios ir palaikiusios Vengrijos socialistų partijos kandidatę Katalin Sili, L. Šojomas nebūtų surinkęs pakankamai balsų, kad galėtų tapti prezidentu. Tačiau kadangi valdančiojoje koalicijoje buvęs Laisvųjų demokratų aljansas nepalaikė K. Sili kandidatūros ir susilaikė nuo balsavimo, prezidento rinkimus laimėjo L. Šojomas.

Visų rinkimų metu L. Šojomas save laikė nepriklausomu kandidatu. Savo inauguracinėje kalboje jis padėkojo jį palaikiusioms partijoms už „jo nepriklausomybės išsaugojimą“.[8]

2007 m. liepos 4 d. L. Šojomas vokiečių laikraščiui „Die Welt“ davė interviu, kuriame patvirtino, jog atmetė tuometinio Vengrijos ministro pirmininko Ferenco Diurčanio pasiūlymą buvusiam Vengrijos ministrui pirmininkui Giulai Hornui 75-ojo gimtadienio proga skirti aukščiausią Vengrijos Respublikos apdovanojimą už nuopelnus šaliai. L. Šojomas nuosprendį grindė tuo, kad G. Hornas kartu su Vengrijos liaudies darbo partija 1956 m. sukilimo metu palaikė sovietus, o jo pažiūros liko nepakitusios iki šiol.[9] Interviu sukėlė aršias visuomenės diskusijas.[10]

L. Šojomas atsisakė vykti į Jungtines Valstijas iki tol, kol iš Vengrijos piliečių bus reikalaujama duoti pirštų antspaudus prieš patenkant į šalį.[11]

Vyriausybės krizės metu 2009 m. kovo-balandžio mėnesiais L. Šojomas ne kartą pareiškė, kad, jo nuomone, geriausias problemos sprendimas būtų pirmalaikiai parlamento rinkimai.[12]

2009 m. rugpjūčio 21 d. L. Šojomui nebuvo leista vykti į Slovakijos teritoriją, kur pasienio mieste Komarne vyko Ištvano I – Vengrijos kunigaikščio – statulos pašventinimas.[13] Įvykis dar labiau pablogino ir taip įtemptus Vengrijos ir Slovakijos santykius. L. Šojomas teigė, jog „tai yra negirdėta, nedovanotina ir nepaaiškinama dviejų sąjungininkių šalių santykiuose.“[14] Slovakijos vyriausybė, kurioje tuo metu daugumą turėjo Slovakų nacionalinė partija, teigė, kad Vengrijos prezidento buvimas kelia „grėsmę nacionaliniam saugumui“.[15] Po to, kai 2010 m. buvo išrinkta nauja Slovakijos vyriausybė, tų pačių metų rugpjūčio mėnesį L. Šojomas grįžo aplankyti statulos. Ceremonija įvyko be incidentų.[16]

2010 m. gegužės 3 d., po Vengrijos parlamento rinkimų, 11 intelektualų parašė laišką būsimiems parlamentarams, kuriame iškėlė L. Šojomo kandidatūrą artėjančiuose prezidento rinkimuose.[17] 2010 m. birželio 23 d. „Fidesz“ partijos vadovas Viktoras Orbanas iškėlė Palį Šmitą – tuometinį parlamento pirmininką, kandidatu į prezidentus. Birželio 29 d. vykusiuose prezidento rinkimuose parlamento balsų daugumą surinko P. Šmitas, kuris prezidento postą iš L. Šojomo perėmė rugpjūčio 6 d.

Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Užsienio apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Famous Alumni“. Pécs Alumni Circle. Nuoroda tikrinta 2020-06-14. 
  2. „Hungarian President László Sólyom to address the House“. Europos Parlamentas. 2006-10-24. Nuoroda tikrinta 2020-06-14. 
  3. „Régi barátság: Sólyom László és a Duna Kör“. infostart.hu (vengrų k.). 2006-03-14. Nuoroda tikrinta 2020-06-14. 
  4. Kwon, Ping Ho (2017). The Art of Leadership – Perspectives from Distinguished Thought Leaders. World Scientific. ISBN 9789813144712.
  5. Sólyom, László (2000). Constitutional Judiciary in a New Democracy: The Hungarian Constitutional Court. University of Michigan Press. ISBN 9780472109654.
  6. Jakab, Andras (2017). Comparative Constitutional Reasoning. Cambridge: Cambridge University Press. ISBN 9781316084281.
  7. Trencsenyi, Balázs (2018). A History of Modern Political Thought in East Central Europe: Volume II: Negotiating Modernity in the 'Short Twentieth Century' and Beyond, Part II: 1968-2018. Oxford University Press. ISBN 9780192565082.
  8. 8,0 8,1 „Sólyom László kapta idén a Magyar Szabadságért Díjat“. Lokálpatriotá Klub (vengrų k.). Nuoroda tikrinta 2020-06-17. 
  9. „Meghalt Horn Gyula“ (vengrų k.). Népszabadság. 2013-06-19. Nuoroda tikrinta 2020-06-19. 
  10. Sólyom László megtagadta Horn kitüntetését
  11. „Sólyom lehetne a vízumszószóló az USA-ban“ (vengrų k.). Népszabadság. 2007-06-27. Nuoroda tikrinta 2020-06-19. 
  12. „Sólyom szerint új választás kellene“. Origo. 2009-03-25. Nuoroda tikrinta 2020-06-19. 
  13. Slovakia vs Hungary: Sólyom banned
  14. „Hungary and Slovakia in war of words as president is barred“. The Siasat Daily. 2009-08-22. Nuoroda tikrinta 2020-06-19. 
  15. „Fico: Sólyom lesz a felelős azért, ha Révkomáromban valami történik“. InfoStart (vengrų k.). 2009-08-19. Nuoroda tikrinta 2020-06-19. 
  16. „Sólyom visszatér“. Suarchyvuotas originalas 2010-08-28. Nuoroda tikrinta 2020-06-19. 
  17. Sólyom for President Archyvuota kopija 2010-05-05 iš Wayback Machine projekto.
Politinis postas
Prieš tai:
Ferencas Madlis
Vengrijos prezidentas
2005-2010
Po to:
Palis Šmitas
Prieš tai:
Naujai įsteigta pozicija
Vengrijos Konstitucinio Teismo pirmininkas
1990-1998
Po to:
János Németh