Pereiti prie turinio

Vilniaus Gedimino technikos universitetas

Koordinatės: 54°43′18″ š. pl. 25°20′11″ r. ilg. / 54.72167°š. pl. 25.33639°r. ilg. / 54.72167; 25.33639
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio VGTU)
   Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.
   Šiame straipsnyje pernelyg plačiai remiamasi su straipsnio objektu artimai susijusiais šaltiniais.
Dėl to straipsnyje pateikiama informacija gali būti nepakankamai objektyvi. Jei galite, straipsnio informaciją pagrįskite nuorodomis į nepriklausomus antrinius šaltinius
Vilniaus Gedimino technikos universitetas
ŠūkisKuriantiems rytojui!
Įkurtas1956 m.
TipasValstybinis
RektoriusRomualdas Kliukas
Darbuotojų1563
Studentų8300
VietaVilnius, Lietuva
Svetainėvilniustech.lt
VILNIUS TECH kvartalas Saulėtėkyje
VILNIUS TECH rektorius Romualdas Kliukas
VILNIUS TECH Saulėtekio rūmai
Rugsėjo pirmosios šventė
VILNIUS TECH biblioteka
VILNIUS TECH Mechanikos fakultetas
VILNIUS TECH Elektronikos fakultetas
VILNIUS TECH Aplinkos inžinerijos fakultetas
VILNIUS TECH Architektūros fakultetas
VILNIUS TECH Civilinės inžinerijos mokslo centras
VILNIUS TECH bendrabučiai

Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH) – technologijos mokslų universitetas Vilniuje.

75% studijų programų sudaro technologijos mokslai. Likusios kryptys – fiziniai, socialiniai, humanitariniai mokslai ir menai.

30 bakalauro ir magistrantūros programų dėstoma angliškai. Pagal mainus arba pilnoms studijoms kasmet atvyksta apie 700 užsienio studentų.

Kasmet organizuoja virš 30 nacionalinių bei tarptautinių mokslinių konferencijų, leidžia virš 20 mokslinių žurnalų. 12 jų leidžiami bendradarbiaujant su žinoma leidykla „Taylor&Francis“.

Pirmasis Lietuvos universitetas pradėjęs nuotoliniu būdu mokyti inžinerinių specialybių.[1]

Prioritetinės mokslinių tyrimų kryptys: darnioji statyba, aplinkos ir energijos technologijos, darnusis transportas, mechatronika, informacinės ir komunikacinės technologijos, technologijų vadyba ir ekonomika, fundamentiniai medžiagų ir procesų tyrimai.

1956 m. rugsėjo 1 d. įsteigtas Kauno politechnikos instituto (KPI) vakarinio fakulteto Vilniaus vakarinis skyrius. Jo dekanu buvo paskirtas chemikas docentas Jeronimas Kudaba (1909–1992). Tai laikoma dabartinio Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) pradžia.

1960 m. liepos 1 d. KPI Vilniaus skyrius buvo perorganizuotas į KPI Vilniaus vakarinį fakultetą. Aleksandras Čyras tapo fakulteto dekanu. Fakultete buvo Statybos, Elektrotechnikos ir Taikomosios mechanikos katedros. Jame mokėsi apie 500 studentų.

1961 m. liepos 6 d. KPI Vilniaus vakarinis fakultetas buvo perorganizuotas į KPI Vilniaus filialą su dviem skyriais: dieniniu ir vakariniu. A. Čyras tapo KPI Vilniaus filialo prorektoriumi. Studentų skaičius nuolat augo, atsirado vis daugiau specialybių. Filiale buvo įsteigi 2 fakultetai: Prietaisų gamybos ir Mechaninės technologijos. 1962 m. KPI Vilniaus filialas išleido pirmąją inžinierių laidą – 78 specialistus. Tais pačiais metais buvo įsteigta Mokslinė taryba. Šios tarybos 1962 m. gruodžio 18 d. posėdyje nutarta projektuoti naujus KPI Vilniaus filialo rūmus.

1964 m. rugsėjo 1 d. pradėjo veikti KPI Vilniaus filialo Statybos ekonomikos fakultetas. 1968 m. rugsėjo 1 d. įsteigtas KPI Vilniaus filialo Miestų statybos fakultetas.

1969 m. rugpjūčio 1 d. KPI Vilniaus filialas buvo pertvarkytas į Vilniaus inžinerinį statybos institutą (VISI). Taip Vilniuje atsirado savarankiška aukštoji technikos mokykla. Jos pirmuoju rektoriumi buvo paskirtas prof. Aleksandras Čyras. Tuo metu veikė 26 katedros, o jose dirbo 290 dėstytojų, studijavo 3451 studentas.

1971 m. rugsėjo 1 d. pradėjo veiklą VISI Architektūros fakultetas. Po ketverių metų, 1975 m. rugsėjo 1 d., pradėjo veikti Statybos ekonomikos fakultetas. 1987 m. įsteigtas Komunalinio ūkio fakultetas.

1990 m. vasario 7 d. įvyko VISI rektoriaus rinkimai. Juo išrinktas prof. habil. dr. Edmundas Kazimieras Zavadskas. Tų pačių metų spalio 31 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos Prezidiumo nutarimu Vilniaus inžinerinis statybos institutas tapo Vilniaus technikos universitetu (VTU).

1991 m. kovo 20 d. buvo priimtas VTU statutas. 1992 m. liepos 2 d. VTU Statutą patvirtino Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba. Pertvarkius VISI į Technikos universitetą, buvo pertvarkomi mokymo planai ir programos, kuriamos naujos specialybės ir specializacijos pagal vakarietišką studijų modelį. Veikė Architektūros, Statybos, Inžinerinių komunikacijų, Mechanikos ir Elektronikos fakultetai.

1993 m. įkurtas Aviacijos institutas ir pradėti rengti aviacijos inžinieriai, lakūnai, skrydžių valdymo specialistai. Įkurti du nauji fakultetai: Verslo vadybos ir Fundamentinių mokslų. 1994 m. įkurtas Transporto inžinerijos fakultetas.

1996 m. rugpjūčio 22 d. LR Vyriausybė nutarė suteikti Vilniaus technikos universitetui Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino vardą ir toliau vadinti Vilniaus Gedimino technikos universitetu.

2002 m. birželio 20 d. VGTU rektoriumi Senatas išrinko prof. habil. dr. Romualdą Ginevičių.

2006 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus Gedimino technikos universitetas atšventė 50-ies metų jubiliejų.

2010 m. lapkričio 6-ąją įvyko pirmasis VISI–VGTU absolventų kongresas, kurio metu susitiko visų kartų Universiteto absolventai.

2011 m. kovo 15 d. LR Seimas patvirtino naująjį VGTU statutą. VGTU pertvarkytas iš valstybės biudžetinės įstaigos į viešąją įstaigą. 2011 m. rugsėjo 8 d. VGTU taryba rektoriumi išrinko prof. doc. dr. Alfonsą Daniūną.

2015 m. gruodžio 3 d. atidarytas VGTU Kūrybiškumo ir inovacijų centras "Linkmenų fabrikas"[2]. 2016 m. gegužės 28 d. universitetas šventė 60-ies metų jubiliejų, surengtas antrasis VGTU alumni kongresas. 2016 m. birželio 7 d. A.Daniūnas perrinktas rektoriumi antrai kadencijai.

2020 m. rugsėjo 1 d. universitetas pakeitė prekinį ženklą ir logotipą. Ilgasis pavadinimas – Vilniaus Gedimino technikos universitetas – liko, o vietoje santrumpos VGTU pradėtas naudoti trumpinys VILNIUS TECH.

2021 m. spalio 20 d. universiteto Senatas rektoriumi išrinko prof. dr. Romualdą Kliuką. 2021 m. spalio 28 d. Senatas patvirtino R. Kliuko komandą. R. Kliukas su komanda pradėjo dirbti 2021 m. lapkričio 3 d.

Universiteto pagrindiniai valdymo organai: rektoratas [3], senatas[4] ir taryba.[5]

Studentų veiklos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

VILNIUS TECH savo studentams siūlo keletą užsiėmimų, tarp kurių – choras „Gabija“[6], teatro grupė „Palėpė“[7], lietuvių tautinių šokių grupė „Vingis“[8].

VILNIUS TECH studentų atstovybėje yra 300 savanorių, kurie veikia kaip tarpininkai tarp universiteto administracijos ir studentų bendruomenės. Taip pat tarptautinius ERASMUS[9] studentus aptarnauja Erasmus studentų tinklo VILNIUS TECH skyrius.

Antano Gustaičio aviacijos institutas, pavadintas Lietuvos aviacijos pradininko Antano Gustaičio vardu, įkurtas 1993 metais ir yra patvirtinta mokymo organizacija. Joje mokomi [10] pilotai, skrydžių vadovai, aviacijos inžinieriai ir kiti su aviacija susiję asmenys. Integruota (penkerių metų) orlaivių pilotavimo programa siūloma visiškai anglų kalba.

Aplinkos inžinerijos fakultetas buvo įkurtas 1968 m. Šiuo metu jį sudaro keturios katedros ir keturi mokslinių tyrimų institutai. Fakultete siūlomos 4 bakalauro studijų programos ir 10 magistro studijų programų [11].

Architektūros fakultetas atsirado Kaune kaip Vytauto Didžiojo universiteto dalis, o vėliau tapo Kauno politechnikos instituto dalimi. 1971 m. fakultetas prisijungė prie dabar vadinamo VILNIUS TECH. Tai didžiausia architektūros mokykla Lietuvoje, kurioje bakalauro, magistro ir doktorantūros studijose [12] studijuoja per 500 studentų.

Elektronikos fakulteto istorija siekia 1961 m., tačiau tik 1987 m. jis tapo VILNIUS TECH dalimi. Jis padalintas į penkis skyrius: automatikos, elektrotechnikos, elektroninių sistemų, kompiuterių inžinerijos ir telekomunikacijų inžinerijos. Fakultetas siūlo bakalauro, magistro ir doktorantūros studijų programas [13].

Fundamentinių mokslų fakultetas buvo įkurtas 1993 m., siekiant suteikti įvairių studijų programų studentams fundamentinių mokslų bendrąjį išsilavinimą. Fakultetas išsiplėtė iki aštuonių katedrų ir vieno isntituto. Fakultetas siūlo bakalauro, magistro ir doktorantūros studijų programas [14].

Kūrybinių industrijų fakultetas yra naujausias VILNIUS TECH fakultetas. Be to, kad fakultete yra daug socialinių ir humanitarinių mokslų bendrojo lavinimo paskaitų bei užsienio kalbų mokymo, fakultete yra trys bakalauro ir dvi magistrantūros studijų programos [15].

Mechanikos fakultetas yra vienas seniausių universitete, įkurtas 1956 m. Fakultetą sudaro trys katedros, vienas institutas ir vienas inovacijų centras. Fakultetas siūlo bakalauro, magistro ir doktorantūros studijų programas [16].

Statybos fakultetas prasidėjo 1920 m. Vytauto Didžiojo universitete. 1969 m. persikėlė į dabartinį VILNIUS TECH. Fakultetas yra didžiausia VILNIUS TECH institucija ir yra universiteto centras. Jame yra dešimt departamentų ir devyni kiti mokslinių tyrimų padaliniai, įskaitant laboratorijas ir tyrimų institutus. Fakultetas siūlo bakalauro, magistro ir doktorantūros studijų programas [17].

Transporto inžinerijos fakultetas įkurtas 1994 m. Jį sudaro trys katedros ir du mokslo padaliniai. Fakultetas siūlo bakalauro, magistro ir doktorantūros studijų programas [18].

1993 metais įkurtame Verslo ir vadybos fakultete šiuo metu yra penkios katedros. Ji siūlo verslo vadybos ir ekonomikos inžinerijos krypčių bakalauro programas anglų kalba. Fakultetas siūlo bakalauro, magistro ir doktorantūros studijų programas [19].

Mokslo ir mokymo centrai:

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. https://vilniustech.lt/stojantiesiems/nuotolines-studijos/26779?lang=1
  2. „VILNIUS TECH Linkmenų fabrikas“. VILNIUS TECH.
  3. „VILNIUS TECH rektoratas“. VILNIUS TECH.
  4. „VILNIUS TECH senatas“. VILNIUS TECH.
  5. [hhttps://vilniustech.lt/universitetas/struktura/taryba/73 „VILNIUS TECH taryba“]. VILNIUS TECH.
  6. https://vilniustech.lt/sporto-ir-meno-centras/menas/meno-kolektyvai/akademinis-choras-gabija/124017
  7. https://vilniustech.lt/sporto-ir-meno-centras/menas/meno-kolektyvai/teatro-studija-palepe/123974
  8. https://vilniustech.lt/sporto-ir-meno-centras/menas/meno-kolektyvai/tautiniu-sokiu-ansamblis-vingis/112004
  9. https://vilniustech.lt/tarptautiskumas/-tarptautine-partneryste/502
  10. „Antano Gustaičio aviacijos instituto siūlomos studijų programos“. VILNIUS TECH.
  11. „Aplinkos inžinerijos fakultete siūlomos studijų programos“. VILNIUS TECH.
  12. „Architektūros fakultete siūlomos studijų programos“. VILNIUS TECH.
  13. „Elektronikos fakultete siūlomos studijų programos“. VILNIUS TECH.
  14. „Fundamentinių mokslų fakultete siūlomos studijų programos“. VILNIUS TECH.
  15. „Kurybinių industrijų fakultete siūlomos studijų programos“. VILNIUS TECH.
  16. „Mechanikos fakultete siūlomos studijų programos“. VILNIUS TECH.
  17. „Statybos fakultete siūlomos studijų programos“. VILNIUS TECH.
  18. „Transporto inžinerijos fakultete siūlomos studijų programos“. VILNIUS TECH.
  19. „Verslo vadybos fakultete siūlomos studijų programos“. VILNIUS TECH.
  20. Oficiali Aplinkos apsaugos institutas https://vilniustech.lt/aplinkos-inzinerijos-fakultetas/padaliniai/aplinkos-apsaugos-institutas/31532
  21. Oficiali Geodezijos instituto svetainė https://vilniustech.lt/aplinkos-inzinerijos-fakultetas/padaliniai/geodezijos-institutas/31533
  22. Oficiali Teritorijų planavimo instituto svetainė https://vilniustech.lt/aplinkos-inzinerijos-fakultetas/padaliniai/teritoriju-planavimo-institutas/apie-instituta/51837
  23. Oficiali Kelių tyrimo instituto svetainė https://vilniustech.lt/aplinkos-inzinerijos-fakultetas/padaliniai/keliu-tyrimo-institutas/344762
  24. Oficiali Stiprių magnetinių laukų instituto svetainė https://vilniustech.lt/elektronikos-fakultetas/padaliniai/stipriu-magnetiniu-lauku-institutas/32781
  25. Oficiali Telekomunikacijų instituto svetainė https://vilniustech.lt/elektronikos-fakultetas/padaliniai/telekomunikaciju-institutas/32782
  26. Oficiali Taikomosios informatikos instituto svetainė https://vilniustech.lt/fundamentiniu-mokslu-fakultetas/padaliniai/taikomosios-informatikos-institutas/apie-instituta/62111
  27. Oficiali Mechanikos mokslo instituto svetainė https://vilniustech.lt/mechanikos-fakultetas/padaliniai/mechanikos-mokslo-institutas/apie-instituta/52608 Archyvuota kopija 2022-11-14 iš Wayback Machine projekto.
  28. Oficiali Statybinių medžiagų instituto svetyainė https://vilniustech.lt/statybos-fakultetas/padaliniai/statybiniu-medziagu-institutas/51712
  29. Oficiali Statinių ir tiltų konstrukcijų isntituto svetainė https://vilniustech.lt/statybos-fakultetas/padaliniai/statiniu-ir-tiltu-konstrukciju-institutas/51735
  30. Oficiali Tvarios statybos instituto svetainė https://vilniustech.lt/statybos-fakultetas/padaliniai/tvariosios-statybos-institutas/51697
  31. Oficiali Dinamiškosios vadybos instituto svetainė https://vilniustech.lt/verslo-vadybos-fakultetas/padaliniai/dinamiskosios-vadybos-institutas/339486
  32. Oficiali Aeronautikos laboratorijos svetainė https://vilniustech.lt/antano-gustaicio-aviacijos-institutas/padaliniai/aeronautikos-laboratorija/apie-laboratorija/319974
  33. Oficiali Aviacijos mokymų centro svetainė https://vilniustech.lt/antano-gustaicio-aviacijos-institutas/padaliniai/aviacijos-mokymu-centras/apie-padalini/51220
  34. Oficiali Aerokosmoso duomenų centro svetainė https://vilniustech.lt/antano-gustaicio-aviacijos-institutas/padaliniai/aerokosmoso-duomenu-centras-/apie-padalini/328289
  35. Oficiali skrydžių praktikų bazės svetainė https://vilniustech.lt/antano-gustaicio-aviacijos-institutas/padaliniai/skrydziu-praktiku-baze/apie-padalini/51482
  36. Oficiali Skrydžių valdymo praktikų bazės svetainė https://vilniustech.lt/antano-gustaicio-aviacijos-institutas/padaliniai/skrydziu-valdymo-praktiku-baze/apie-padalini/51495
  37. OficialisAviacijos inžinerijos praktikų bazės svetainė https://vilniustech.lt/antano-gustaicio-aviacijos-institutas/padaliniai/aviacijos-inzinerijos-praktiku-baze/apie-padalini/51233
  38. Oficialis Jaunųjų architektų ir dizainerių mokyklos svetainė https://vilniustech.lt/architekturos-fakultetas/padaliniai/jaunuju-architektu-ir-dizaineriu-mokykla/apie-jaunuju-architektu-ir-dizaineriu-mokykla/338982
  39. Oficiali Architektūrinio modeliavimo dirbtuvių svetainė https://vilniustech.lt/architekturos-fakultetas/padaliniai/architekturinio-modeliavimo-dirbtuves/architekturinio-modeliavimo-dirbtuves/338994
  40. Oficiali Elektronikos laboratorijos svetainė https://vilniustech.lt/elektronikos-fakultetas/padaliniai/elektronikos-laboratorija/32780
  41. Oficiali Mikro- ir nanoelektroninių sistemų projektavimo ir tyrimo laboratorijos svetainė https://vilniustech.lt/elektronikos-fakultetas/padaliniai/mikro-ir-nanoelektroniniu-sistemu-projektavimo-ir-tyrimo-laboratorija/201093
  42. Oficiali Lietuvių kalbos skyriaus svetainė https://vilniustech.lt/kurybiniu-industriju-fakultetas/padaliniai/lietuviu-kalbos-skyrius/apie-padalini/52693
  43. Oficiali Užsienio kalbų skyriaus svetainė https://vilniustech.lt/kurybiniu-industriju-fakultetas/padaliniai/uzsienio-kalbu-skyrius/apie-padalini/52710
  44. Oficiali Kūrybos technologijų laboratorijos svetainė https://vilniustech.lt/kurybiniu-industriju-fakultetas/padaliniai/kurybos-technologiju-laboratorija/58780
  45. Oficiali Techninės kūrybos ir inovacijų centro svetainė https://vilniustech.lt/kurybiniu-industriju-fakultetas/padaliniai/kurybos-technologiju-laboratorija/58780
  46. Oficiali Taikomoji statinių, konstrukcijų ir medžiagų laboratorijos svetainė https://vilniustech.lt/statybos-fakultetas/padaliniai/taikomoji-statiniu-konstrukciju-ir-medziagu-laboratorija/51682
  47. Oficiali Transporto ir logistikos kompetencijos centro svetainė https://vilniustech.lt/transporto-inzinerijos-fakultetas/padaliniai/transporto-ir-logistikos-kompetencijos-centras/33222
  48. Oficiali Transporto inžinerijos ir logistikos laboratorijos svetainė https://vilniustech.lt/transporto-inzinerijos-fakultetas/padaliniai/transporto-inzinerijos-ir-logistikos-laboratorija/281704
  49. Oficiali Kūrybiškumo ir inovacijų centro "Linkmenų fabrikas" svetainė https://vilniustech.lt/linkmenu-fabrikas/103790

54°43′18″ š. pl. 25°20′11″ r. ilg. / 54.72167°š. pl. 25.33639°r. ilg. / 54.72167; 25.33639