Jūratė Paulėkaitė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Jūratė Paulėkaitė
Gimė: 1962 m. liepos 8 d.
Ignalinoje
Mirė: 2011 m. lapkričio 4 d. (49 metai)
Vilniuje
Sutuoktinis(-ė): Martynas Budraitis
Veikla: dailininkė, scenografė
Alma mater: 1990 m. Vilniaus dailės akademija
Žymūs apdovanojimai:

Jūratė Paulėkaitė (g. 1962 m. liepos 8 d., Ignalina – m. 2011 m. lapkričio 4 d., Vilnius) – dailininkė, scenografė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė 1962 m. liepos 8 d. Ignalinoje.

1990 m. Vilniaus dailės akademijoje baigė scenografijos specialybę.

1987 m. buvo įvertinta Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos premija už scenografiją Sauliaus Šaltenio pjesei „Duokiškis“. 1994 m. menininkė gavo Kristoforo prizą už darbą Jono Vaitkaus režisuotame spektaklyje „Persona“. 2003-aisiais scenografei buvo įteiktas Auksinis scenos kryžius už scenografiją Oskaro Koršunovo spektakliui „Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džiuljetos istorija“. 2004 m. dailininkė pelnė Nacionalinę kultūros ir meno premiją už „įspūdingą, teatro meno autoritetą keliančią moderniųjų spektaklių scenografiją“. 2006 m. J.Paulėkaitės apdovanojimų sąrašą papildė Norvegijoje pelnytas Hedda Award apdovanojimas už scenografiją spektakliui „Kelionė į Damaską“.

Buvo ištekėjusi už Martyno Budraičio.

2011 m. lapkričio 4 d., penktadienį apie 10.30 val. 49-erių metų dailininkė rasta negyva savo namuose Vilniuje, Pamėnkalnio gatvėje.[1][2]

Svarbiausi darbai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1984 m. „Makakučio nuotykiai“ (rež. J.Vaitkus, Kauno akademinis dramos teatras);
  • 1987 m. Saulius Šaltenis „Duokiškis“ (rež. A.Latėnas, Jaunimo teatras);
  • 1988 m. Eugene O’Neill „Ilgos dienos kelionė“ į naktį, rež. G.Padegimas, Lietuvos valstybinis akademinis dramos teatras);
  • 1988 m. William Luce „Amhersto atsiskyrėlė“ (rež. D. Tamulevičiūtė, Jaunimo teatras)
  • 1989 m. „Dar kartą apie tą patį“ (rež. J.Vaitkus, Lietuvos valstybinis akademinis dramos teatras);
  • 1990 m. „Antosė ir varnėnas“ (diplominis darbas, rež. J.Vaitkus, Lietuvos valstybinis akademinis dramos teatras);
  • 1991 m. Jean Anouilh „Žmogaus“ balsas (rež. R.Kudzmanaitė, Lietuvos valstybinis akademinis dramos teatras);
  • 1991 m. Antonas Čechovas „Žuvėdra“ (rež. A. Latėnas, Jaunimo teatras);
  • 1993 m. Saulius Šaltenis „Jasonas“ (rež. A.Latėnas, Klaipėdos dramos teatras);
  • 1994 m. Jaroslaw Iwaszkiewicz „Kosmogonija“ (rež. Mikk Mikiver, Nepriklausomo aktoriaus teatras);
  • 1994 m. Ingmar Bergman „Persona“ (rež. J.Vaitkus, Lietuvos valstybinis akademinis dramos teatras);
  • 1994 m. William Saroyan „Geriausias gyvenimo laikas“ (rež. R.Kudzmanaitė, Klaipėdos dramos teatras); *
  • 1995 m. Antonas Čechovas „Ivanovas“ (rež. A. Latėnas, Vaidilos teatras)
  • 1995 m. „Ten, kur viskas daug labiau“ (rež. A.Latėnas, Vaidilos teatras);
  • 1996 m. Carlo Goldoni „Viešbučio šeimininkė“ (rež. G. Liutkevičius, Vaidilos teatras);
  • 1996 m. „Prie auksinio ežero“ (rež. D. ir R. Banioniai);
  • 1996 m. Ronald Harwood „Aprengėjas“ (rež. A. Latėnas, Lietuvos valstybinis akademinis dramos teatras);
  • 1997 m. Alfred Jarry „Karalius Ūbas“, „Carl Orff Gudruolė“ (rež. J. Vaitkus, Lietuvos muzikos akademija);
  • 1997 m. Harold m. Pinter „Sargas“ (rež. G.Liutkevičius, Vilniaus mažasis teatras);
  • 1998 m. Bernard-Marie Koltes „Roberto Zucco“ (rež. O.Koršunovas, Lietuvos valstybinis akademinis dramos teatras);
  • 1998 m. Henrik Ibsen „Heda Gabler“ (rež. G.Varnas, Kauno valstybinis akademinis dramos teatras);
  • 1998 m. Karmen (choreografė A.Cholina, Lietuvos valstybinis akademinis dramos teatras);
  • 1998 m. Allan Eyckborn „Iliuzionas“ (rež. G. Liutkevičius, Jaunimo teatras);
  • 1998 m. August Strindberg „Šmėklų sonata“ (rež. G.Padegimas, Kauno valstybinis akademinis dramos teatras);
  • 1999 m. J. Murello „Memuarai“ (rež. D.Tamulevičiūtė, Jaunimo teatras)
  • 1999 m. Bernard-Marie Koltes „Coco“ (kartu su G.Makarevičiumi; rež. O.Koršunovas, choreografė A.Cholina, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras);
  • 1999 m. Mark Ravenhill „Shopping and F***king“ (rež. O.Koršunovas, Oskaro Koršunovo teatras);
  • 1999 m. Mart Kivastik „Romas ir Arūnas“ (rež. R.Ramanauskas; Oskaro Koršunovo teatras);
  • 2000 m. Marius von Mayenburg „Ugnies veidas“ (rež. O.Koršunovas, Oskaro Koršunovo teatras);
  • 2000 m. Michail Bulgakov "Meistras ir Margarita" (rež. O.Koršunovas, Oskaro Koršunovo teatras);
  • 2001 m. Samuel Beckett „Paskutinė Krepo juosta“ (rež. R.Ramanauskas, Lietuvos nacionalinis dramos teatras);
  • 2001 m. Marius von Mayenburg „Parazitai“ (rež. O.Koršunovas, OKT);
  • 2002 m. Marius Ivaškevičius „Malyš“ (rež. M.Ivaškevičius, OKT);
  • 2003 m. William Shakespeare „Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija“ (rež. O.Koršunovas, OKT);
  • 2003 m. Giuseppe VerdiRigoleto“ (rež. G.Varnas, LOBT);
  • 2003 m. William Shakespeare „Venecijos pirklys“ (rež. J.Vaitkus, P.Budraitis; Kauno dramos teatras);
  • 2003 m. Ingmar Villqist „Helverio naktis“ (rež. J.Vaikus, LNDT);
  • 2004 m. Broliai Presniakovai „Vaidinant auką“ (rež. O. Koršunovas; OKT);
  • 2006 m. August Strindberg „Kelionė į Damaską“ (rež. O. Koršunovas; Oslo Nacionalinis dramos teatras);
  • 2006 m. Birutė Mar Grimo opera (OKT).

Premijos, apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1987 m. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos premija už scenografiją Sauliaus Šaltenio pjesei Duokiškis (rež. A. Latėnas, Jaunimo teatras);
  • 1994 m. Kristoforo prizas už scenografiją Ingmaro Bergmano Persona (rež. J. Vaitkus, Lietuvos valstybinis akademinis dramos teatras);
  • 2003 m. Auksinis scenos kryžius už scenografiją Viljamo Šekspyro Įstabiajaiir graudžiajai Romeo ir Džuljetos istorijai (rež. O. Koršunovas, Oskaro Koršunovo teatras);
  • 2004 m. Nacionalinė kultūros ir meno premija už „įspūdingą, teatro meno autoritetą keliančią moderniųjų spektaklių scenografiją“.
  • 2006 m. Norvegijos teatro apdovanojimas Hedda Award už scenografiją spektakliui „Kelionė į Damaską“.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]