Jūratė Landsbergytė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Jūratė Landsbergytė (g. 1955 m. gegužės 30 d. Kaune) – Lietuvos muzikologė, vargonininkė.[1]

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tėvas Vytautas Landsbergis. Motina Rita Kučinskaitė – Lansbergienė – Sakalienė (1932–2014). Baigė Lietuvos konservatoriją – 1979 m. J. Čiurlionytės muzikos istorijos, 1980 m. L. Digrio vargonų klasę. Tobulinosi meistriškumo kursuose Veimare pas J. E. Kolerį, Prahoje pas M. Šlechtą, Berlyne pas E. Koimaną, Milštate (Austrija) pas G. Bovet, N. Danby, A. Roslerį.

19791981 m. dėstė Vilniaus Tallat Kelpšos muzikos mokykloje. Nuo 1981 m. dirbo Lietuvos konservatorijos muzikos teorijos laboratorijoje. Nuo 1988 m. dirba Kultūros ir meno institute (nuo 2002 m. Kultūros, filosofijos ir meno institutas). 19951996 m. Berlyno Šv. Stepono bažnyčios vargonininkė.

Jūratė Landsbergytė nuo 2010 m. spalio 22 d. pradėjo eiti Jungtinių Tautų Organizacijos Lietuvos asociacijos direktorės pareigas.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Koncertuoja Lietuvoje ir užsienyje, dalyvauja muzikos festivaliuose. Pirmoji atliko ir įrašė kai kurių lietuvių ir užsienio kompozitorių kūrinių vargonams. Transkribavo kūrinių vargonams. Tiria daugiausia lietuvių kompozitorių kūrinius vargonams, šiuolaikinės muzikos problemas. Paskelbė mokslinių ir kritinių straipsnių.[2]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Bažnytinė muzika ir dvasingumas Lietuvoje (vok. Die Kirchenmusik und die Geistlichkeit in Litauen), 2006 m.

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1989 m. Tarptautinio vargonininkų konkurso Kijeve diplomantė.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. http://lzinios.lt/lzinios/zmones/j-landsbergyte-gimine-suteikia-gelme/111006
  2. Rūta GaidamavičiūtėJūratė Landsbergytė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 494 psl.