Giedrė Žickytė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Giedrė Žickytė (g. 1980 m. birželio 30 d. Lietuvoje[1]) – kino režisierė, prodiuserė, dokumentinio kino kūrėja.[2]

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

19982002 m. studijavo Vilniaus universiteto Žurnalistikos institute (bakalauro studijos), 2002–2004 m. – Lietuvos Muzikos Akademijos Teatro ir kino fakultete (aukštieji podiplominiai TV ir kino režisūros kursai), 20052007 m. – Vilniaus Dailės akademijos vaizduojamojo meno magistratūros studijos.[1]

1998–2002 m. dirbo žurnalo „Cosmopolitan” fotosesijų režisiere. 2000 m. dirbo TV reportere LNK laidoje „Ryto ratas“, 2001 m. – TV žurnaliste LTV laidoje „Kultūros spąstai“, tais pačiais metais rudenį – muzikinio projekto Jaunimo teatre „Aida ir Aida“ atstove ryšiams su visuomene. 2002 m. dirbo atstove ryšiams su visuomene vasaros videostudijoje „Juodkrantė 2002”. 2003 m. – buvo LRT laidos „Laida S“ režisierė. 2003–2004 m. – TV režisierė LRT laidoje „Ievos pievos“.[3]

Filmografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Filmografija:[4]

  • Baras (dokumentinis, 2009), režisūra. Apdovanotas „Sidabrine gerve“ 2009 m.
  • Europa (dokumentinis, 2006), režisūra
  • Gimę nekalti (vaidybinis, 10 min., 2005), režisūra
  • Vaidmuo (trumpametražis, 20 min., 2004), režisūra, scenarijus
  • Kaip mes žaidėme revoliuciją (dokumentinis, 2011), režisūra. Nominuotas „Sidabrinės gervės“ apdovanojimuose geriausio dokumentinio filmo kategorijoje
  • Paskui saulę ir ožkas (dokumentinis, 2011), režisūra
  • Meistras ir Tatjana (dokumentinis, 2015), režisūra, montažas. „Sidabrinės gervės“ apdovanojimuose 2015 m. laimėjo geriausio montažo režisieriaus darbo, metų geriausio operatoriaus darbo, metų geriausio režisieriaus darbo ir metų geriausio ilgametražio dokumentinio kino filmo nominacijose
  • I'm not from Here (2016), režisūra, kartu su Maite Alberdi[5]. Filmas pelnė Europos kino akademijos nominaciją už geriausią Europos trumpametražį filmą[6]
  • Šuolis („The Jump“; dokumentinis, 2020), režisūra. Pelnė 2020 m. Varšuvos kinofestivalio geriausio dokumentinio filmo apdovanojimą.[7]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]