Giedrė Žickytė
| Giedrė Žickytė | |
|---|---|
| Visas vardas | Giedrė Žickytė-Bajarūnienė[1] |
| Gimė | 1980 m. liepos 1 d. Maskva[2] |
| Gyven. vieta | Londonas[3] |
| Tautybė | Lietuvė |
| Pilietybė |  Lietuva
|
| Tėvai | Alvydas Žickis[4] |
| Sutuoktinis (-ė) | Eitvydas Bajarūnas[5] |
| Veikla | Režisierė, prodiuserė |
| Sritis | Lietuvos kinas |
| Išsilavinimas | VU Žurnalistika (B 1998–2002) LMA (2002–2004) VDA (M 2005–2007) |
| Žymūs apdovanojimai | |
|
| |
Giedrė Žickytė-Bajarūnienė (g. 1980 m. liepos 1 d. Maskvoje) – kino režisierė, prodiuserė.[7]
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Išsilavinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1998–2002 m. studijavo Vilniaus universiteto Žurnalistikos institute (bakalauro studijos), 2002–2004 m. – Lietuvos muzikos akademijos Teatro ir kino fakultete (aukštieji podiplominiai TV ir kino režisūros kursai), 2005–2007 m. – Vilniaus Dailės akademijos vaizduojamojo meno magistratūros studijos.[8]
Karjera
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1998–2002 m. dirbo žurnalo „Cosmopolitan” fotosesijų režisiere. 2000 m. dirbo TV reportere LNK laidoje „Ryto ratas“, 2001 m. – TV žurnaliste LTV laidoje „Kultūros spąstai“, 2001 m. rudenį – muzikinio projekto Jaunimo teatre „Aida ir Aida“ atstove ryšiams su visuomene. 2002 m. dirbo atstove ryšiams su visuomene vasaros videostudijoje „Juodkrantė 2002”. 2003 m. – LRT laidos „Laida S“ režisierė. 2003–2004 m. – TV režisierė LRT laidoje „Ievos pievos“.[9]
Filmografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 2004 m. Vaidmuo (20 min.), režisūra, scenarijus
- 2005 m. Gimę nekalti (vaidybinis, 10 min.), režisūra
- 2006 m. Europa (dokumentinis), režisūra
- 2009 m. Baras (dokumentinis), režisūra. Apdovanotas „Sidabrine gerve“ 2009 m.
- 2011 m. Kaip mes žaidėme revoliuciją (dokumentinis), režisūra. Nominuotas „Sidabrinės gervės“ apdovanojimuose geriausio dokumentinio filmo kategorijoje
- 2011 m. Paskui saulę ir ožkas (dokumentinis), režisūra
- 2015 m. Meistras ir Tatjana (dokumentinis), režisūra, montažas. „2015 m. Sidabrinės gervės apdovanojimuose“ laimėjo geriausio montažo režisieriaus darbo, metų geriausio operatoriaus darbo, metų geriausio režisieriaus darbo ir metų geriausio ilgametražio dokumentinio kino filmo nominacijose
- 2016 m. I'm not from Here, režisūra, kartu su Maite Alberdi[10]. Filmas pelnė Europos kino akademijos nominaciją už geriausią Europos trumpametražį filmą[11]
- 2020 m. Šuolis („The Jump“; dokumentinis), režisūra. Pelnė 2020 m. Varšuvos kinofestivalio geriausio dokumentinio filmo apdovanojimą.[12]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ https://www.vilnijosvartai.lt/personalijos/giedre-zickyte/
- ↑ https://www.vle.lt/straipsnis/giedre-zickyte/
- ↑ https://www.lrytas.lt/stilius/atvirai/2023/02/07/news/giedre-zickyte-kino-kureja-prisistaciusi-karaliui-ir-pelniusi-nacionaline-premija-nesitikejau--26050504
- ↑ https://www.vle.lt/straipsnis/alvydas-zickis/
- ↑ https://zmones.15min.lt/naujiena/rezisiere-giedre-zickyte-vilniuje-istekejo-uz-diplomato-eitvydo-bajaruno-KOBrWqwAQXD
- ↑ https://www.15min.lt/kultura/naujiena/asmenybe/paaiskejo-kas-tapo-nacionalines-kulturos-ir-meno-premijos-laureatais-285-1979000
- ↑ Adelė Meškinytė. Režisierė Giedrė Žickytė su vyru ir sūnumi kraustosi į Rusiją: „Mūsų šeimos laukia daug iššūkių“, 15min.lt 2020-05-11. Tikrinta 2020-12-06.
- ↑ GIEDRĖ ŽICKYTĖ, Goethe Institut Litauen. Tikrinta 2020-12-06.
- ↑ Lietuvių filmų centras. Giedrė Žickytė. Tikrinta 2020-12-06
- ↑ I'm not from Here, imdb.com. Tikrinta 2020-12-06
- ↑ Europos Sąjungos kino festivalio Los Andžele programoje – lietuvių režisierės Giedrės Žickytės dokumentinis filmas „I‘m Not From Here“, pasauliolietuvis.lt Tikrinta 2020-12-06.
- ↑ G. ŽICKYTĖS FILMAS VARŠUVOJE PELNĖ GERIAUSIO DOKUMENTINIO FILMO APDOVANOJIMĄ, kauno.diena.lt 2020-10-17. Tikrinta 2020-12-06.
