Violeta Urmanavičiūtė-Urmana

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Violeta Urmanavičiūtė-Urmana
Violeta Urmana.jpg
Gimė: 1961 m. rugpjūčio 19 d. (57 metai)
Marijampolė
Tėvas: Algimantas Urmanavičius
Motina: Aldona Urmanavičienė
Sutuoktinis(-ė): Alfredo Nigro
Veikla: operos solistė
Alma mater: Lietuvos muzikos akademija

Violeta Urmanavičiūtė-Urmana (g. 1961 m. rugpjūčio 19 d. Kapsuke (dabartinė Marijampolė) – pasaulinio garso operos solistė, Lietuvos operos primadona.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė tremtinių šeimoje, vaikystę praleido Jūrėje. Nuo 1968 m. mokėsi Kapsuko J. Jablonskio vidurinėje mokykloje, nuo 1973 m. Kapsuko 2-ojoje vidurinėje mokykle. Dainavo „Dainų dainelėje“. 19691977 m. mokėsi Kapsuko vaikų muzikos mokyklos, 1977–1981 m. Kauno J. Gruodžio aukštesniosios muzikos mokyklos fortepijono klasėse.

19811986 m. studijavo LSSR konservatorijos (dabartinė Lietuvos muzikos ir teatro akademija) profesorės Vlados Mikštaitės fortepijono klasėje, 1986–1991 m. pratęsė mokslus solinio dainavimo klasėje (vadovė Giedrė Kaukaitė). 1991–1993 m. studijavo Miuncheno aukštosios muzikos mokyklos Astrid Varnay meistriškumo klasėje, tuo pačiu metu lankė operos studiją prie Miuncheno valstybinės operos. [1] 2005 m. liepos mėn. susituokė su italų tenoru Alfredo Nigro.

Kūrybinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1993 m. pradėjo laisvai samdomos dainininkės karjerą Vokietijoje, Šveicarijoje, Prancūzijoje. 1993–1994 m. laimėjo keletą tarptautinių konkursų, buvo pakviesta debiutuoti Bairoito festivalyje, o netrukus – ir Milano La Scaloje. 1996 m. debiutavo Vienos valstybinėje operoje. 2001 m. pavasarį debiutavo Niujorko koncertų salėje „Carnegie Hall“ ir „Metropolitan Opera“ teatre.

Violeta Urmana pripažinta kaip viena ryškiausių dabarties dainininkių, kuri pelnė pasaulinę šlovę atlikdama ir soprano, ir mecosoprano repertuarą. Pradžioje išgarsėjusi kaip mecosopranas, ji sukūrė Azučenos, Santucos, Fides, Leonoros, Amneris, Frikos, Juditos, Lauros, Adriano, Didonės ir daugelį kitų vaidmenų, ypač pasižymėjo Kundry (Wagnerio „Parsifalis“) ir Eboli (Verdi „Don Karlas“) interpretacijomis. Nuo 2001 m. solistė pradėjo dainuoti soprano partijas, daugiau kaip per dešimtmetį ji parengė ir įkūnijo tokius personažus kaip Aida, Amelija, Elizabeta, Toska, Ariadnė, Ledi Makbet, Odabela, Brunhilda, Džokonda, Medėja, Leonora, Norma, Ifigenija, Izolda ir daugelį kitų.

V. Urmanavičiūtės repertuaras labai platus. „Nuo Verdi ir Vagnerio“ – taip ji pristatoma pasaulio kataloguose. Yra dainavusi garsiausių pasaulio teatrų scenose – Niujorke, Milane, Miunchene ir kitur. V. Urmanavičiūtė dainavo diriguojant garsiausiems pasaulio bei Lietuvos dirigentams. Pasak dirigento Riccardo Muti, Violeta Urmana – „labai aukšto lygio dainininkė, šiuo metu, ko gero, gražiausias mecosopranas pasaulyje. Tokie balsai kaip jos – išimtis. V. Urmanos vokalinės galimybės labai didelės. Jos diapazonas išties labai platus, ypač – viršutiniojo registro. Kai kalbame apie jos dainavimą, kalbame jau ne apie meco ar sopraną, o apie nepaprasto grožio ir galimybių balsą, dainuojant tiek aukštais, tiek žemais registrais, ir apie nepaprastą dainininkės talentą“.

Solistė dainavo visuose žymiausiuose pasaulio operos teatruose – Niujorke, Madride, Čikagoje, Barselonoje, Milane, Pekine, Vienoje, Miunchene, Hamburge, Paryžiuje, Berlyne, Londone, San Franciske, Florencijoje, Neapolyje, Los Andžele ir kt. Vien tik Milano teatre „La Scala“ V. Urmana dainavo keturiuose sezono atidarymo pastatymuose operose „Armidė“ (1996), „Trubadūras“ (2000), „Ifigenija Aulidėje“ (2002) ir „Aida“ (2006). Solistė dalyvavo Bairoito, Edinburgo, Zalcburgo, Provanso Ekso, PROMS, Ravelo, Pesaro, Ravenos, Sankt Peterburgo, Oranzo ir kituose festivaliuose. Jai dirigavo žymiausi batutos meistrai – C. Abbado, D. Barenboimas, B. de Billy, P. Boulezas, S. Bychkovas, R. Chailly, J. Conlonas, V. Gergijevas, J. Levine’as, J. Lópezas Cobosas, F. Luisi, L. Maazelis, N. Marrineris, Z. Mehta, R. Muti, A. Pappano, K. Petrenko, G. Prêtre’as, S. Rattle’as, D. Runniclesas, E. P. Salonenas, G. Sinopoli, F. Welser-Möstas, Ch. Thielemannas ir kt.

V. Urmana koncertuoja garsiausiose Europos, JAV ir Japonijos salėse atlikdama J. S. Bacho, G. Mahlerio, A. Schönbergo, A. Bergo, J. Brahmso, L. van Beethoveno, G. Rossini, H. Berliozo, I. Stravinskio ir kitų kompozitorių kūrinius. Lieder vakarai būna išskirtiniai įvykiai, sulaukiantys nepaprasto kritikų ir publikos dėmesio.

Didelę dalį repertuaro sopranui ir mecosopranui V. Urmana įrašė daugelyje CD ir DVD, ji vaidino Kundry T. Palmerio filme „The Search for the Holy Grail“.

2002 m. Londone solistei buvo suteiktas prestižinis Karališkosios filharmonijos draugijos apdovanojimas, 2009 m. Vienoje – Austrijos „Kammersängerin“ (garbingiausias dainininko titulas šioje šalyje). Ji apdovanota Gedimino (III laipsnis) ir Italijos Žvaigždės (Komandoro laipsnis, Italija) ordinais. 2016 m. kovo 7 d. UNESCO generalinė direktorė Irina Bokova Lietuvos operos solistei Violetai Urmanai suteikė UNESCO menininkės taikai vardą.

[2]

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 2001 m. DLK Gedimino 3 laipsnio ordinas [3]
  • 2001 m. Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija
  • 2001 m. Karališkosios filharmonijos draugijos prizas (Anglija)
  • 2001 m. Franco Abbiati tarptautinės kritikų draugijos premija (Italija)
  • 2007 m. Marijampolės garbės pilietė [4]
  • 2007 m. Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos apdovanojimas
  • 2009 m. LR užsienio reikalų ministerijos garbės ženklas „Lietuvos tūkstantmečio žvaigždė“
  • 2010 m. „Kammersängerin“ apdovanojimas (Austrija)
  • 2011 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos garbės daktarė [5]
  • 2011 m. LR kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]