Nijolė Miliauskaitė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Nijolė Miliauskaitė-Bložienė
Gimė: 1950 m. sausio 23 d.
Keturvalakiai, Vilkaviškio rajonas
Mirė: 2002 m. kovo 25 d. (52 metai)
Druskininkai
Sutuoktinis(-ė): Vytautas Bložė
Veikla: poetė
Alma mater: Vilniaus universitetas
Žymūs apdovanojimai:

Nijolė Miliauskaitė-Bložienė (g. 1950 m. sausio 23 d. Keturvalakiuose, Vilkaviškio raj. – m. 2002 m. kovo 25 d. Druskininkuose, palaidota Vilniuje, Antakalnio kapinėse) – Lietuvos poetė, lituanistė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vyras poetas Vytautas Bložė. 1973 m. baigė lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete. Dirbo Lietuvos centriniame valstybės archyve, Knygų rūmuose, laikraščio „Kalba Vilnius“ redakcijoje.[1]

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jaunystėje žavėjosi Salomėja Nėrimi. Mokėsi internatinėje mokykloje, todėl kūryboje galima pastebėti apleistumo jausmą, namų ilgesį, prieglaudos motyvus. Didžiąją gyvenimo dalį praleido Druskininkuose. Artimai bendravo su Kornelijumi Plateliu, taip pat gyvenusiu Druskininkuose. Domėjosi Rytų kultūra. Nemėgo kalbėti apie savo kūrybą, buvo drovios, uždaros prigimties, todėl pirmąjį poezijos rinkinį išleido vėliausiai iš savo kartos poetų. Pagrindinė poetės kūrybos tema – tikrų namų ilgesys, savo tapatybės ieškojimas, trapus pasaulio grožis. Eilėraščiai pagrįsti skaudžia kūrėjos patirtimi. Pagrindiniai stilistiniai eilėračių bruožai – polinkis į minimalizmą, glaustumą, būdingos pasakojimo nuotrupos ar scenos.[2]

Eilėraščiai proziški, būdinga paprastos kasdieniškos detalės, lakoniškas pasakojimas, kuriame daiktai, žmonių portretai, gamtovaizdis, erdvės detalės turėtų kviesti į negrįžtamai prarastus namus, atkuriamus tik sapnuose ir vaikystės prisiminimuose. Juose atgyja beveik pasakiška, bet konkreti, tapybiška namų erdvė. Skaudi asmeninė patirtis nedeklaruojama, kuriamos situacijos, kuriose skleidžiasi moters savivoka.[3]

1969 m. kompozitorius Vytautas Jurgutis pagal N. Miliauskaitės žodžius sukūrė muzikinį ciklą „Mergaitė namų šešėliuose“. Poezija versta į anglų, lenkų, vokiečių ir kt. kalbas.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Uršulės S. Portretas. Vilnius, leidykla „Vaga“, 1985 m.
  • Namai, kuriuose negyvensim. Vilnius, leidykla „Vaga“, 1988 m.
  • Uždraustas įeiti kambarys. Vilnius, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1995 m.
  • Sielos labirintas, rinktinė. Vilnius, leidykla „Vaga“, 1999 m.
  • Širdies labirintas, rinktinė. Vilnius, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2015 m.

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Moteris su lauko gėlėmis, sudarytoja Gražina Ramoškaitė-Gedienė, 2003 m. Knygoje išspausdinti atsiminimai apie N. Miliauskaitę bei į rinkinius neįėję jos eilėraščiai, laiškai.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Dalia Šalkauskytė. Nijolė Miliauskaitė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 133 psl.
  2. „rašyk.lt: Nijolė Miliauskaitė“. rasyk.lt. Suarchyvuotas originalas 2016-04-30. Nuoroda tikrinta 2016-05-06. 
  3. Dalia Šalkauskytė, ten pat

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]